Europos Audito Rūmų vertinimas: Lietuvai trūksta kryptingumo panaudojant ES paramą verslo proveržiui
Europos Audito Rūmų paskelbta specialioji ataskaita atskleidė, kad Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP), skirtos padėti valstybėms narėms atsigauti po COVID-19 pandemijos ir įgyvendinti reformas, tik iš dalies prisidėjo prie verslo aplinkos gerinimo Lietuvoje.
Iš viso Europos Sąjungoje EGADP fondas siekia 650 mlrd. eurų, o Lietuvai iš šios sumos teko apie 3,8 mlrd. eurų („Naujos kartos“ planas). Šios lėšos turėjo būti skirtos šalies ekonomikos transformacijai, inovacijoms, skaitmenizacijai bei verslo aplinkos stiprinimui.
Kaip rodo Audito Rūmų vertinimas, realus poveikis Lietuvos verslo sąlygoms išlieka ribotas – dalis priemonių įgyvendinamos vėluojant, o kai kurios – tik formaliai, be apčiuopiamo rezultato įmonėms ir investuotojams.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinė direktorė Raminta Radavičienė pabrėžia, kad šios išvados atskleidžia sisteminę Lietuvos problemą – nepakankamą dėmesį struktūrinėms reformoms ir pernelyg biurokratinį požiūrį į pagalbos verslui priemones.
„Audito Rūmų vertinimas parodo, kad didžiulės ES investicijos ne visada virsta pokyčiais, kuriuos pajustų verslas. Lietuvoje vis dar trūksta kryptingumo – vietoje sisteminių sprendimų dažnai pasirenkami administraciniai projektai, neturintys ilgalaikės grąžos. Reguliacinė ir biurokratinė našta Lietuvoje turi būti mažinama ryžtingiau, bet tam pirmiausia būtina užtikrinti susikalbėjimą tarp valdžios ir verslo. Juk galutinis europinės paramos tikslas – reali vertė ir apčiuopiami rezultatai, o ne formalus pažangos planų užpildymas“, – pažymi R. Radavičienė.
LPK pažymi, kad Lietuvoje tebėra juntamos tos pačios kliūtys, dėl kurių stringa verslo aplinkos proveržis – sudėtingas reguliavimas, stringantis sprendimų priėmimas ir nepakankamas viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimas.
—
Europos Audito Rūmai nustatė:
- EGADP priemonėmis tik iš dalies sprendžiami verslo aplinkos gerinimo uždaviniai (8, 12, 14, 47 d.).
- Lietuva įtraukta tarp šalių, kuriose EGADP reformomis ir investicijomis prie verslo aplinkos gerinimo tik nežymiai prisidėta – ji minima kartu su Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Austrija, Lenkija ir kt. (24 p. 7 diagrama)
- Be to, prie 2020 m. Lietuvai skirtos konkrečios rekomendacijos – skatinti privačias investicijas – įgyvendinimo visiškai neprisidėta jokia EGADP reforma ar investicija, nors pažanga buvo menka (21 p. 1 langelis)
- Taip pat pažymima, kad daugelis struktūrinių uždavinių (pvz., investicijų skatinimas, reguliavimo našta, inovacijų skatinimas) lieka neišspręsti arba sprendžiami fragmentiškai, be aiškios krypties ar nuoseklumo.
