Lpk Logo Lt

Energetinio efektyvumo konferencijoje – tvarumo, CO2 neutralumo bei skaitmeninimo idėjos

2024 05 20

Klaipėdoje gegužės 16 dieną jau trečius metus iš eilės įvyko Energetinio efektyvumo konferencija. Joje pramonės ir valdžios atstovai diskutavo apie Lietuvos pramonės energetinį konkurencingumą, naujausias tendencijas ir strategijas, pramonės įmonių atstovai dalinosi sukaupta patirtimi ir gerąja praktika. Renginį organizavo Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA), UAB Energy Advice.

Kaip pažymėjo renginį atidaręs KPA prezidentas Rimantas Juška, „mūsų visų dalyvavimas čia reiškia, jog siekiame eiti į priekį, kad būtume konkurencingi.“

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius
„Lietuvos pramonės energetinis konkurencingumas: žalėjanti, bet ar konkurencinga?“

LPK prezidentas akcentavo, kad energijos išteklių kaina yra labai svarbi besitransformuojančios ekonomikos dedamoji. „Sparčiu žingsniu žengiame žalios energijos ir pramonės link, gebame užtikrinti energijos paklausos patenkinimą ir siekiame atliepti klimato kaitos tikslus. Labai svarbu, kad mūsų pramonė užsitikrintų ne tik pakankamą žaliosios energijos išteklių kiekį, bet ir konkurencingą kainą“, – pažymėjo V. Janulevičius.

Savo pranešime LPK prezidentas apžvelgė sektorius, kurie yra ypatingai imlūs energijos ištekliams, todėl ir jų kainoms jie yra jautriausi. Jo paminėti energijos naudojimo „sunkiasvoriai“ – cemento gamyba, stiklo gamyba, plieno gamyba, chemijos pramonė, pirminis perdirbimas, aliuminio gamyba – tai sektoriai, kurie Europos Sąjungoje per metus sukuria apie penktadalį viso regiono BVP. Pasak V. Janulevičiaus, būtent šie energijai imlūs sektoriai šiuo metu praradinėja savo konkurencingumą dėl keturių priežasčių: aukštų energijos kainų, nepakankamai geros prieigos prie pigios mažos CO2 emisijos energijos, aukštų taršos leidimų kaštų ir galiausiai – aukštų investavimo į šių sektorių dekarbonizavimą kaštų.

„Europos Sąjunga ir Lietuva turi tęsti žaliąjį kursą ir mūsų strategijos turi kalbėti ne tik apie „žaliąją transformaciją“, bet apie „žaliąjį konkurencingumą“ kaip galutį tikslą“, – sakė V. Janulevičius.

Pranešimas

Energetikos ministras Dainius Kreivys
„Lietuvos energetikos transformacijos strategija“.

Energetikos ministras D. Kreivys pažymėjo, jog net ir sparčiai augant elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybai, užtikrinus energijos vartojimo efektyvumą gali sumažėti naujų energijos gamybos pajėgumų poreikis ir su laikymu, perdavimu ir skirstymu susijusios išlaidos. Lietuvoje maždaug 40 proc. galutinės energijos suvartojama pastatų sektoriuje, apie 40 proc. transporto ir apie 20 proc. – pramonės sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, šiuose trijuose sektoriuose yra didžiausias energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas. Svarbiausias tikslas – kasmet sutaupyti po 1,2 proc. galutinės energijos, neįtraukiant aplinkos šilumos ir vandenilio gamybos. Tai leistų galutinės energijos suvartojimą iki 2030-ųjų sumažinti nuo maždaug 65 TWh iki 51,5 TWh. Energijos vartojimo efektyvumas mažina energijos sąnaudas vartotojams, prisideda prie mažesnių sąskaitų už energiją ir didina energijos prieinamumą vartotojams. Energijos vartojimo efektyvumas taip pat skatina energijos efektyvumo inovacijas ir naujoves, kurios ilguoju laikotarpiu gali būti ekonomiškai naudingos. Energijos vartojimo efektyvumas taip pat leidžia efektyviau panaudoti jau turimus išteklius ir sumažinti kenksmingų emisijų išmetimus į atmosferą, didina energetikos sistemos saugumą ir efektyvumą, mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir nuo kitų valstybių energijos šaltinių, taip mažinant pažeidžiamumą geopolitiniams įvykiams ir energijos kainų svyravimams.

Pranešimas

Aplinkos ministras  Simonas Gentvilas
„Klimato kaitos ekonomika: Lietuvos rizikos, galimi laimėjimai ir įsipareigojimai“

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, jog „Lietuva siekia iki 2030 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį 30 proc., o iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą. Šiuo metu pramonės sektorius išmeta apie 3,5 mln. tonų CO2, sudarydamas apie 18 proc. šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, kuris siekia 18,9 mln. tonų CO2.Tendencijos rodo, kad įmonių, dalyvaujančių ES Apyvartinių taršos leidimų sistemoje (ATLPS), emisijos mažėja.“„Noriu atkreipti dėmesį į didžiųjų įmonių, tokių kaip „Achema“, klimato neutralumo veiksmus bei strategijas, kurios yra pavyzdys kitoms pramonės šakoms. Tokios įmonės rodo, kaip investicijos ir naujos technologijos gali prisidėti prie dekarbonizacijos ir tvarios ateities kūrimo.Vis dėlto, ne-ATLPS sektoriaus pramonė yra mažiau dinamiška, ir nuo 2005 m. čia nebuvo didelių emisijų pokyčių, išskyrus 2021 m., kai pandemija laikinai sumažino emisijas. Tad atnaujintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities plane numatytos priemonės, kurios leis pasiekti pramonės dekarbonizacijos tikslus. Jos ne tik padės išvengti finansinių sankcijų, kurios valstybei galėtų kainuoti apie 1,4 mlrd. Eurų, jei nebūtų imamasi jokių veiksmų dėl klimato kaitos, bet ir teigiamai paveiks šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP), importo-eksporto balansą bei užimtumą.“

Pranešimas

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė
„ESG iššūkiai Lietuvos verslui“.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė konferencijoje apžvelgė verslo ir kredito įstaigų iššūkius, susijusius su Europos Sąjungos siekiu mažinti poveikį klimato kaitai. Ekspertė pasidalino įžvalgomis apie svarbiausius reguliacinius pokyčius, skatinančius ekonomikos žalinimą bei akcentavo, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria bendrijos šalys ir jose veikiančios įmonės – tinkamų duomenų, reikalingų vertinti organizacijų poveikį aplinkai, trūkumas. E. Čipkutė konferencijos dalyviams pristatė LBA inicijuotas studijas ir projektus. Daugiausiai dėmesio skirta nemokamai šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skaičiuoklei, kurią LBA sukūrė kartu su Latvijos ir Estijos bankų asociacijomis. „Tai praktinis įrankis, kurį atvėrėme laisvai naudoti visoms organizacijoms. Tam, kad įmonės galėtų mažinti savo veiklos poveikį aplinkai, joms svarbu turėti atskaitos tašką, žinoti dabar paliekamą anglies pėdsaką, suprasti, iš ko jis susidaro. Tikimės, kad šis projektas paskatins kuo daugiau įmonių žengti pirmą žingsnį ir pradėti matuoti emisijas jau dabar“, – konferencijoje sakė E. Čipkutė.Ji taip pat pristatė trijose Baltijos šalyse sukurtą pavyzdinį ESG klausimyną – orientyrą įmonėms, į kokius klausimus apie aplinkos apsaugą, socialinę atsakomybę ir valdyseną reikėtų gebėti atsakyti, kokius ESG duomenis sekti bei vertinti, ko verslo apie tai gali teirautis kredito įstaigos.Anot E. Čipkutės, kadangi vis sparčiau tvarumo teoriją keičia praktiniai žingsniai ir iniciatyvos, pastebimas ir didėjantis kreditavimo produktų, orientuotų į energinį efektyvumą, tausumą, veiklos žalinimą, pasirinkimas.

UAB „Sprana“ generalinis direktorius Mindaugas Steponavičius
„Kokybės valdymo tendencijos ir įtaka energetiniam efektyvumui“

Mindaugas Steponavičius yra lektorius-praktikas, gamybos valdymo ir optimizavimo sferoje dirbantis nuo 2007 m. kartu su jo valdomomis įmonėmis betarpiškai įsitraukęs į naujausių technologinių pokyčių pramonėje bangą. Pastarųjų metų darbas partnerystėje su pasaulyje lyderiaujančiomis industrinėmis kompanijomis, tokiomis kaip „Koch Industries” (JAV), „CF Industries” (JAV), „Nutrien” (JAV), OCI (Nyderlandai), SABIC (Saudo Arabija), „Grupa Azoty” (Lenkija) ir kt., suteikė galimybę tiesiogiai dalyvauti ir iš labai arti pamatyti vykstančias pasaulinės pramonės transformacijas, kurias M. Steponavičius ir pristatė savo pranešimu. Sudaryta išskirtinė bendradarbiavimo sutartis su azoto pramonės technologijų kūrimo ir licencijavimo pasauliniu lyderiu Stamicarbon (Nyderlandai). Užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su „Koch Industries” inovacijų centru „Flint Hills Resources” (JAV) ir vienu didžiausių Europoje pramonės parku „Chemelot Industrial Park” bei inovacijų slėniu „Brightlands Chemelot Campus” (Nyderlendai).

Pranešimas

UAB „Energy Advice“ Direktorius dr. Vytautas Šiožinys
„Kaip DI ir skaitmeninio dvynio technologija gali padėti siekti efektyvumo?“

Nors dr. Vytautas Šiožinys konferencijoje dėl ligos sudalyvauti negalėjo, dalinamės pranešimo medžiaga ir pagrindinėmis idėjomis. V. Šiožinys kartu su komandos nariais konsultuoja pramonės įmones energetinio efektyvumo klausimais bei kuria ir diegia skaitmeninio dvynio (angl. Digital Twin) sprendimus, kurie padeda siekti technologinio bei energetinio efektyvumo.Vytauto pranešimo medžiagoje – dėmesys Skaitmeninio dvynio technologijai. Apžvelgdamas Skaitmeninio dvynio standarto ISO23247 reikalavimus integracijai bei Kibernetinei saugai keliamus standartus, Vytautas demonstruoja praktinį Skaitmeninio dvynio įgyvendinimo kelią. Vis dažniau jau sutinkama ir Išmanaus skaitmeninio dvynio sąvoka – tokia sistema yra aktyvi, online realiu laiku pati nustato optimalias valdymo užduotis, integruoja prognozę ir imasi proaktyvių veiksmų. Pranešimo medžiagoje pateikti EA-SAS Boiler išmanaus biokuro katilo valdymo, EA-SAS Cooling išmanaus šaldymo valdymo, EA-SAS Heating išmanaus šilumos tinklų valdymo, EA-SAS Plastic išmanaus plastiko pūtimo/liejimo valdymo bei EA-SAS Drying išmanaus džiovinimo proceso valdymo skaitmeninių dvynių realiuose projektuose pasiekti rezultatai. Taip pat pateikiamas klausimynas – kaip įsivertinti, ar jūsų įmonei reikalingas išmanus skaitmeninis dvynys?

Pranešimas

UAB „Gren Klaipėda” Operatyvinio valdymo vadovas Rokas Labokas
„Skaitmeninio dvynio pritaikymas kogeneracinėje jėgainėje“

R. Labokas pasidalino patirtimi apie Skaitmeninio dvynio pritaikymą kogeneracinėje jėgainėje, kurioje kaip kuras yra naudojamos išrūšiuotos, perdirbimui nebetinkančios komunalinės bei pramoninės atliekos. R. Labokas pranešime atskleidė, kaip “prakalbinti” jėgainės parametrus, kaip eliminuoti Excel bei tinkamai suvaldyti 7265 proceso parametrus, siekiant užtikrinti sklandų, patikimą ir efektyvų jėgainės darbą.

Pranešimas

UAB „VESTA consulting“ Vyresnioji tvarumo konsultantė Audronė Alijošiūtė-Paulauskienė
„Tvarumo reikalavimai: kaip tai panaudoti verslo sėkmei“

Audronė Alijošiūtė-Paulauskienė, darnaus vystymo ekspertė, turinti ilgametę darbo su verslais patirtį, padeda įmonėms sėkmingai ir tvariai vykdyti savo veiklą. Savo pranešime A. Alijošiūtė-Paulauskienė pažymėjo: „Tvarumo reikšmė auga. Pereinama nuo rekomendacinių reikalavimų prie teisinio reguliavimo – kaip panaudoti tvarumo reikalavimus savo verslo sėkmei, ko neišvengsime ir kokius namų darbus jau reikia atlikti dabar.“ Pranešėja pristatė aktualius ES reglamentus ir direktyvas, akcentuodama esminius „kabliukus“ ir naujoves, apžvelgė bendrovių tvarumo atskaitomybės principus, atsargumo principą. „Tvarumo atskaitomybė šiais laikais tolygu finansinei atskaitomybei. Nereiktų žvelgti į tvarumo ataskaitą kaip į tikslą, tai priemonė, leidžianti pasiekti naudų. Analizuojant bendrovės tvarumą, svarbu visa įmonės vertės grandinė, tiesioginiai ir netiesioginiai poveikiai“, – teigė A.Paulauskienė.

UAB „Energy Advice“ Energetikos projektų vadovas Mantas Kaminickas
„Pagrindinių ŠESD emisijų mažinimo techninių priemonių apžvalga“

M. Kaminickas – ekspertas, lektorius, energijos vartojimo auditorius, teikiantis konsultacijas Lietuvos ir užsienio chemijos, plastiko, maisto ir kt. pramonės įmonėms. Jis pranešime apžvelgė ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijų mažinimo tikslus, vertinimą pagal Greenhouse Gas Protocol standartus, ŠESD emisijų skaičiavimo metodiką ir ŠESD emisijų balansą Lietuvoje bei tipinėje pramonės įmonėje, bei pasiūlė technines ir organizacines priemones ŠESD mažinimui.Anot lektoriaus, dažnu atveju įmanoma atsisakyti iškastinio kuro, pakeičiant jį biokuru. ŠESD sumažinamas iki 0,176 t/MWh, lyginant su gamtinėmis dujomis. M. Kaminickas aptarė ir atliekinės šilumos surinkimą šilumos siurbliais Kai naudojama „žalia“ elektros energija, ŠESD sumažinamas iki 0,199 t/MWh, lyginant su gamtinėmis dujomis . M. Kaminickas pristatė ir atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių privalumus. Tokios elektrinės ŠESD sumažina virš 0,13 t/MWh. Kita priemonė – elektromobiliai ir elektriniai krautuvai. Elektrinio variklio efektyvumas siekia virš 90%, kai vidaus degimo tik apie 20-30%, todėl elektrinės transporto priemonės sunaudoja mažiau pirminės energijos, o naudojant „žalią“ energiją, nesusidaro ŠESD emisijos. Taip pat pranešėjas pristatė ir galimas ŠESD surinkimo technologijas. Anot jo, energijos taupymas reikšmingai mažina ŠESD emisijas, vidutinis taupymo potencialas siekia 10 procentų. M. Kaminickas pasiūlė konkrečias priemones suspausto oro, šaldymo, ventiliacijos sistemoms.

Pranešimas

UAB „Mantinga“ Technikos direktorius Dainius Mašalaitis
„Karštis – šaltis. Kaip efektyviai valdyti abu?“

Didžiausios duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojos Baltijos šalyse „Mantinga“ technikos direktorius Dainius Mašalaitis skaitė pranešimą tema „Karštis – šaltis. Kaip efektyviai valdyti abu?“. Abi šios sritys įmonės veikloje yra pamatinės – karštyje gaminiai kepami, o vėliau šaltyje užšaldomi. Karščio ir šalčio suderinamumas lemia gamybos procesus, produktų kokybę, efektyvumą bei šiuo metu itin įmonei svarbias plėtros galimybes. Pranešime vadovas pristatė realius įmonėje įgyvendinamus atvejus, pasidalino jų nauda ir kilusiais sunkumais. Plačiausiai buvo pristatytas pirmą kartą įmonėje įdiegtas „Energetinis dvynys“ – jau dabar skaičiuojama, jog per metus šis įrenginys leis sutaupyti bent 10 % sunaudojamo energijos srauto. Tai svarbus pokytis, nes maisto pramonėje šaldymo sistemos yra reiklios energijos klausimu. Pasak D. Mašalaičio, „energetinį dvynį“ planuojama diegti ir kitoje gamykloje bei plėsti šios sistemos panaudojimą ir pritaikymą valdant tiek šalčio, tiek reikiamos šilumos srautus. „Skaitmeninis kompresorinės valdymas ir gaunami duomenys ne tik leidžia sutaupyti energijos, bet ir atlikti tolimesnes ir tikslesnes analizes ieškant sprendimų, kurie leistų didinti energetiškai reiklių procesų efektyvumą. Išmokta pamoka – jeigu tik įmanoma, būtina iš karto įsivertinti reikiamas struktūras inovacijų diegimui, net jeigu nenumatote jų diegimo trumpoje perspektyvoje. To nepadarius vėliau gali kilti rimtų ir brangių sunkumų, ieškant būdų jas integruoti į jau esančius procesus,” – sako vadovas.

Klaipėdos baldai by SBA Home ir Šilutės baldai by SBA Home Direktorius Viktoras Pivorius
„TOP 3 efektyvumo didinimo priemonės, leidusios pasiekti geriausią rezultatą“

SBA bendrovė „Klaipėdos baldai“ už įdiegtas energetinio efektyvumo priemones ir pasiektus rezultatus pernai buvo įvertinta Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir „Verslo žinių“ rengiamame „Sumanios pramonės konkurse“ ir tapo nugalėtoja Energetikos kategorijoje. „Nuolat investuojame į energijos taupymo sprendimus dėl dviejų priežasčių. Pirmiausiai – dėl tvarumo, nes siekiame suvartoti būtent tiek, kiek reikia ir nešvaistome resursų. Kitas svarbus aspektas – įmonės kaštų valdymas, o tai leidžia išlaikyti žemesnę gaminių savikainą ir tuo pačiu didinti konkurencingumą globaliu mastu“, – sako Viktoras Pivorius, „Klaipėdos baldų“ ir „Šilutės baldų“ vadovas. Jis pasidalino 3 svarbiausiomis priemonėmis, kurias įgyvendinus įmonėje buvo pasiekti reikšmingi rezultatai.Pasak V. Pivoriaus, siekiant energetinio efektyvumo, pirmiausiai „Klaipėdos balduose“ buvo atliktas auditas ir išsiaiškinta, kokie procesai ir įrengimai yra didžiausi energijos vartotojai ir identifikuota, kur yra didžiausios galimybės sutaupyti. Įdiegus automatizuotą dulkių nutraukimo sistemą elektros suvartojimas sumažėjo beveik trečdaliu. „Klaipėdos baldų“ vadovo teigimu, įdiegus taupymo priemones beveik penktadalis energijos buvo sutaupyta ir suspausto oro sistemoje. Efektyvumo siekiama ir automatizuojant bei robotizuojant procesus. Pasak V. Pivoriaus, taupant energiją ypatingas dėmesys skirtas ir komunikacijai su komanda, darbuotojais, kurios metu buvo aiškinama, kodėl priimami tam tikri sprendimai, ką jie duoda ir kaip juos įgyvendinti. Taip pat rengtos įvairios iniciatyvos, pavyzdžiui „Išjunk draugui šviesą“, kad be reikalo patalpose nedegtų lemputės. Įmonė taip pat ant pastato stogo turi įsirengusi 1 MW saulės jėgainę, kurią svarstoma plėsti.  Iš baldų gamybos šalutinio produkto „Klaipėdos balduose“ gaminama šilumos energija, kuri naudojama šildyti įmonės patalpas, ruošti karštą vandenį, taip pat šildymo sezono metu šiluma tiekiama miestiečiams.

AB „KN Energies“ projektų skyriaus vadovas Justinas Jazbutis
„CO2 kelias: nuo kamino iki ilgalaikio saugojimo“

AB „KN Energies“ projektų skyriaus vadovas Justinas Jazbutis pristatė  anglies dvideginio (CO2) sugaudymo ir tvarkymo projektą, skirtą Lietuvos bei kaimyninių šalių sunkiajai pramonei, kurį įmonė įgyvendina kartu su tarptautiniais partneriais. Projektas atitinka ilgalaikėje įmonės veiklos strategijoje užsibrėžtus tikslus ir strategines veiklos kryptis. „KN Energies“ kelia tikslą ne tik patiems savo veikloje iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumo, bet ir prisidėti prie platesnių pokyčių šioje srityje bei šiuo metu vykstančios energetikos sektoriaus transformacijos ir veiklos dekarbonizacijos. Infrastruktūros sukūrimas, leisiantis mažinti CO2 emisijas į atmosferą  Lietuvoje bei regione, yra viena iš pastarųjų metų KN veiklos krypčių. Projektas sukurs neabejotiną naudą ne tik Lietuvai, bet ir regionui. Projekto apimtyje yra numatyta sugaudyti CO2 dujas, išsiskiriančias iš cemento gamyklų veiklos procesų, tuomet transportuoti dujas į Klaipėdos uostą,  kur per KN dedikuotą terminalą CO2 dujos bus perkrautos į dujovežius ir plukdomos į specialiai šiam tikslui suprojektuotas saugojimo vietas nutolusiose lokacijose Šiaurės jūroje.Europos Komisija (EK) kartu su Europos Parlamentu projektui suteikė bendrą interesą atitinkančio projekto (angl. Project of Common Interst – PCI) statusą, kuriuo suteikiama didelė svarba bei galimybė gauti Europos Sąjungos (ES) subsidijas. Anglies dvideginio sugaudymo ir tvarkymo vertės grandinė yra vystoma atviros prieigos principu. Priminiame projekto etape per metus planuojama sumažinti 1.5-1.6 mln tonų CO2. Naujos infrastruktūros eksploatacijos pradžia numatoma 2030 metais.

Projektas„Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje” (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis

.0e2a98430e2a00400e2a00950e2a0120

Susijusios naujienos

T. Garuolis: Diskusijoms dėl europinės jungties su Klaipė...

2024 06 26
Klaipedos Uostas

LPK pagerbė nusipelniusius KPA įmonių vadovus

2024 04 12
0e2a0178

„Philip Morris Lietuva“ fabrikas Klaipėdoje gavo išskirti...

2024 03 26
Philip Morris Lietuva Fabrikas
energetinis efektyvumas, Klaipėda, Konferencija"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"signature":"9874198ac12149bb29a3740491eeb18e","user_id":2,"time":1711471143,"lang":"lt","post__not_in":[4852],"category_name":"Naujienos","tag":"energetinis efektyvumas, Klaip\u0117da, Konferencija","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="3">

Įrašykite paieškos frazę: