Ekonomikos temperatūra krenta: pramonės lūkesčių indekso kreivė pakrypo žemyn
Balandžio mėnesį sumenko tris mėnesius iš eilės augę Lietuvos pramonės lūkesčiai. Dar kovą Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas buvo beveik pasiekęs 50 ribą (siekė 49,7), tačiau balandį jis sumažėjo iki 48,9 – t. y. krito 0,8 punkto. Viena pagrindinių šio nuosmukio priežasčių – augantis nerimas ir nusivylimas dėl artimiausiu metu prognozuojamų gamybos apimčių, kurie glaudžiai susiję su didėjančiu netikrumu eksporto rinkose.
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pažymi, kad verslas grįžta prie atsargesnio vertinimo – tiek dėl išblėsusių JAV užsakymų, tiek dėl augančio pasaulinio neapibrėžtumo.
„Manau, tai aiškus ženklas, kad laikinas pakilimas, kurį palaikė avansiniai užsakymai, baigėsi. Tarptautinę prekybą jau dabar veikia protekcionistiniai JAV sprendimai. Kai kurios šalys, kurios yra labai svarbios mūsų eksporto partnerės, pvz., Vokietija, atvirai kalba apie artėjančią ekonominę krizę. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ką tik sumažino visų Baltijos šalių augimo prognozes, aiškiai įvardydamas: padidinti JAV muitai automobiliams ir jų dalims smogs Vokietijos eksportui, o kartu – ir mūsų regiono tiekimo grandinėms.
Prie išorinių grėsmių prisideda vidinis neapibrėžtumas – užsitęsusios kalbos apie mokesčių pokyčius jau silpnina pasitikėjimą. Nors dauguma įmonių kol kas išlaiko darbuotojus, tai neretai reiškia ribotas galimybes augti dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo“, – sako LPK prezidentas.
V. Janulevičius pažymi, kad Lietuvos ekonomika santykinai labiau priklausoma nuo pramonės nei kaimyninių šalių. Lietuvoje pramonė generuoja apie 18 proc. BVP – tai panašu į Vokietijos lygį (apie 20 proc.), tuo metu Latvijoje ši dalis siekia tik apie 10 proc., Estijoje – apie 12 proc.
„Turėdami didesnę pramonės „bazę“, esame jautresni globaliems svyravimams – tiek tarifams, tiek paklausos ciklams. Todėl Lietuvos reakcija į avansinius užsakymus ir jų pabaigą, taip pat į prekybos trikdžius, natūraliai yra greitesnė ir ryškesnė“, – sako V. Janulevičius.
Kas penkta šalies pramonės įmonė mano, kad artimiausiu metu eksporto apimtys mažės. Tačiau net ir nerimaudamos dėl pramonės gamybos apimčių, eksporto rinkų, įmonės darbuotojų skaičiaus mažinti neketina. Tik viena iš dešimties šalies pramonės įmonių mano, kad jos artimiausiu metu mažins darbuotojų skaičius. Dažniausiai tai yra tekstilės gaminių gamybos ir chemikalų ir chemijos produktų gamybos įmonės, iš kurių, atitinkamai, kas penkta ir kas ketvirta šiuo metu svarsto apie darbuotojų skaičiaus mažinimą artimiausiu metu.
Aktyvesnės darbuotojų skaičiaus didinimo strategijos ketina imtis kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (keturios iš dešimties įmonių), baldų ir kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (kas trečia įmonė) sektorių įmonės.
Jau kurį laiką gerėja įmonių lūkesčiai dėl produkcijos kainų. Kas penkta pramonės įmonė mano, kad jų produkcijos kainos artimiausiu metu didės. Tarp kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos ir drabužių siuvimo įmonių beveik kas trečia įmonė tikisi jų produkcijos kainų augimo. Trys iš keturių Lietuvos pramonės įmonių vis tik mano, kad artimiausiu metu produkcijos kainos nesikeis, t. y. kol kas neįžvelgia ir kitu šalių eksporto rinkų diversifikavimo galimo neigiamo poveikio produkcijos kainoms. Tai patvirtina ir pramonės įmonių vertinimas dėl konkuravimo ES ir ne ES rinkose. Didžioji dalis jų mano, kad pastaruoju metu jų gebėjimai konkuruoti ES ir ne ES rinkose nesumenko.
Balandžio mėn. pramonės pajėgumų panaudojimas sumažėjo 0,3 proc. punkto (nuo 70,5 proc. kovo mėn. iki 70,2 proc. balandžio mėnesį). Pramonės įmonių pajėgumų panaudojimas iš esmės nekinta jau 13 paskutinių mėnesių ir svyruoja apie 70 proc., niekaip nepasiekdamas bent ilgamečio vidutinio pajėgumų panaudojimo (75 proc. 2015–2024 m. kovo mėnesiais).
Reikšmingai didesnis nei vidutinis visoje pramonėje balandžio mėn. pajėgumų panaudojimas buvo fiksuotas drabužių siuvimo (82,2 proc.) ir baldų gamybos (81,8 proc.) sektoriuose, o reikšmingai mažesnis jis buvo tekstilės gaminių gamybos (55,4 proc.) ir kitų nemetalo mineralinių produktų (59,4 proc.) sektoriuose.
Pajėgumų panaudojimas per mėnesį labiausiai mažėjo tekstilės gaminių gamybos (mažėjo net 8,1 proc. punkto nuo 63,5 proc. kovo mėn. iki 55,4 proc. balandžio mėn.) ir baldų gamybos (mažėjo 3,1 proc. punkto nuo 84,9 proc. kovo mėn. iki 81,8 proc. balandžio mėn.) sektoriuose.
Pajėgumų panaudojimas per mėn. labiausiai augo drabužių siuvimo ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos ir kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuose. Drabužių siuvimo sektoriuje pajėgumų panaudojimas augo 3,0 proc. punkto (nuo 79,2 proc. kovo mėn. iki 82,2 proc. balandžio mėn.), o kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos ir kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuje augo 2,2 proc. punkto (nuo 57,2 proc. kovo mėn. iki 59,4 proc. balandžio mėn.).
Drabužių siuvimo sektorius, praėjusiais metais išgyvenęs ne vienos įmonės netektį ir atleidęs nemažai darbuotojų, panašu, gana sėkmingai optimizavo viso sektoriaus pajėgumus ir likusių įmonių pajėgumų panaudojimas yra geresnis nei visos šalies pramonės įmonių pajėgumų panaudojimas.
Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai kovo mėn. buvo fiksuoti kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (lūkesčių indeksas balandžio mėn. siekė 59,2, kovo mėn. – 56,5), kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos (53,2, kovo mėn. – 51,2) ir baldų gamybos (52,4, kovo mėn. – 49,3) sektorių įmonėse. Tuo tarpu maisto gamybos, tekstilės gaminių gamybos, drabužių siuvimo, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos, chemikalų ir chemijos produktų gamybos, guminių ir plastikinių gaminių gamybos, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, sektorių įmonių lūkesčiai balandžio mėn. buvo prastesni nei vidutiniškai visų pramonės sektorių.
*Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Pramonės lūkesčių indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.). Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.
