EFSI fondo siūlomas galimybes verslas vertina atsargiai

Jau daugiau nei pusę metų veikiantis Europos strateginių investicijų fondas (EFSI) įvairiems projektams išdalijo 26 proc. numatytų lėšų. Lietuvos įmonės kol kas neskuba teikti paraiškų finansavimui iš EFSI. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis teigia, kad yra bent kelios priežastys, lemiančios tokį įmonių elgesį.

„Kol kas matome, kad pateikiama bendra informacija apie fondą, tačiau pasigendame detalesnės informacijos apie fondo privalumus ir tikslius panaudojimo mechanizmus, taip pat kodėl pinigus reikėtų skolintis būtent iš šio fondo, o ne iš komercinių bankų“, – teigė R.Dargis.

Kol kas matome, kad pateikiama bendra informacija apie fondą, tačiau pasigendame detalesnės informacijos apie fondo privalumus ir tikslius panaudojimo mechanizmus, taip pat kodėl pinigus reikėtų skolintis būtent iš šio fondo, o ne iš komercinių bankų.

Pagal vadinamąjį Junkerio investicijų planą įsteigto fondo idėja – teikti garantijas investicijoms, kad rizikingesnės investicijos būtų priimtinesnės finansiniams partneriams.

Pasak LPK prezidento, lyginant su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių pramone, Lietuvos pramonė yra maža, o didelių mūsų šalies pramonės įmonių poreikiai yra gerai subalansuoti. Šis fondas remia specialias programas įvairiuose sektoriuose ir, kaip pastebi fondo valdytojai, kiekvienos ES šalies poreikiai skiriasi. Pavyzdžiui, Nyderlanduose specifinis poreikis – skolinimas mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Tai potencialiai būtų aktualu ir Lietuvai, tačiau žinant mastą, kiek atsisakoma skolinti MVĮ Nyderlanduose, Lietuvos MVĮ taip pat neskuba kreiptis paramos iš šio fondo.

EFSI teikia ir techninę pagalbą, siekiant investicijų, tiek valstybinėms institucijoms, tiek privatiems subjektams.

„Matome, kad Europos investicijų bankas daugiausia skolina viešajam sektoriui arba didelius transporto, energetikos projektus vykdančioms įmonėms. Lietuvoje situacija kitokia: daugiausia finansinės paskatos reikalingos regionuose, ypač augančioms MVĮ, tačiau šiai dienai jos dar gali investuoti savarankiškai, taip pat kiti skolinimosi šaltiniai joms šiuo metu yra priimtinesni“, – sakė R.Dargis.

Matome, kad Europos investicijų bankas daugiausia skolina viešajam sektoriui arba didelius transporto, energetikos projektus vykdančioms įmonėms. Lietuvoje situacija kitokia: daugiausia finansinės paskatos reikalingos regionuose, ypač augančioms MVĮ, tačiau šiai dienai jos dar gali investuoti savarankiškai, taip pat kiti skolinimosi šaltiniai joms šiuo metu yra priimtinesni.

2014 m. lapkritį Europos Komisija paskelbė „Investicijų planą Europai“, kuriuo siekiama skatinti investicijas, didinti konkurencingumą, remti ilgalaikį ekonomikos augimą ES, taip pat užtikrinti, kad šios investicijos atitiktų realiosios ekonomikos poreikius. EFSI yra 16 mlrd. eurų ES biudžeto garantija, papildyta 5 mlrd. eurų EIB nuosavo kapitalo asignavimu. Planuojama, kad per trejus metus 21 mlrd. eurų EFSI lėšos pritrauks privačių lėšų ir bendros investicijos Europoje sudarys 315 mlrd. eurų.