E. Stonkutė: senstame bene greičiausiai visoje ES, bet vis dar nesugebame konstruktyviai diskutuoti apie migraciją
Lapkričio 21-22 dienomis Marselyje, Prancūzijoje, vyksta tarptautinė socialinio dialogo temai skirta konferencija The Union of the Mediterranean Social Dialogue Forum 2023. Forume, kuriame susitinka daugiausia Viduržemio jūros regiono darbuotojų ir darbdavių atstovai, dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Eglė Stonkutė. Renginyje siekiama drauge ieškoti efektyviausių socialinio dialogo formų ir galimų bendrų problemų sprendimo būdų.
Pasak E. Stonkutės, nenuostabu, kad viena svarbiausių problemų, nagrinėjamų šiemet konferencijoje, yra migracija.
Skaičiuojama, kad Europos Sąjunga dėl visuomenės senėjimo procesų praranda po 1 mln. darbuotojų per metus. Tai reiškia, kad iki 2050 metų Europos Sąjunga neteks apie 30 mln. darbuotojų. Tai – didžiulis netekimas darbdaviams, tai – didžiulis disbalansas pensijų draudimo ir sveikatos draudimo sistemoms. Dar niekada Viduržemio jūros regiono valstybės nejautė tokios tikslinės imigracijos paklausos iš Europos Sąjungos narių kaip šiais metais. Vien Vokietija iš kitų valstybių siekia pritraukti apie 2 mln. imigrantų.
Kaip pastebi E. Stonkutė, kol kitos valstybės, atskiri regionai diskutuoja, planuoja ir įgyvendina aktyvias imigracijos strategijas, Lietuvoje, vienoje greičiausiai senstančių visuomenių Europos Sąjungoje, negebama atvirai diskutuoti apie problemą iš esmės. Ji pabrėžia, kad pirmasis žingsnis turėtų būti išsivadavimas iš migraciją gaubiančių mitų.
„Pirmas mitas, kurį reikia įveikti yra tai, kad imigracija mažina darbo užmokestį vietiniams darbuotojams. Atlikta gausybė šios problemos mokslinių tyrimų (atliktų tiek JAV, tiek Europos šalyse) ir jų rezultatai rodo, kad imigrantai, tiek aukštos kvalifikacijos, tiek žemos kvalifikacijos, nedaro (arba – tik artimą nuliui) poveikio vietinių gyventojų darbo užmokesčio dydžiui, tačiau gali paveikti anksčiau atvykusių imigrantų darbo užmokestį. Be to, imigrantai ilguoju laikotarpiu gali padėti padidinti produktyvumą ir darbo užmokestį. Reikšmingesnis neigiamas poveikis gali būti tik gyventojų, kurie baigę vien vidurinę mokyklą grupėje. Tačiau Lietuvos atveju, kai turime daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų iš visų Europos Sąjungos šalių, tai neturėtų būti problema”, – pastebi E. Stonkutė.
Pasak LPK ekonomistės, pradėję vaduotis iš šio mito, galėtume duoti postūmį atvirai, konstruktyviai ir svarbiai diskusijai kontroliuojamos migracijos klausimu, kurios reikia ne tik darbdaviams, jos reikia jaunimui, dar tik siekiantiems ateityje kurti įmones, kurioms bus reikalingi darbuotojai, jos reikia šalies pensininkams, nes pensijų sistemos finansinis tvarumas ir pajėgumas tiesiogiai priklausomas nuo dirbančių ir pensinio amžiaus žmonių santykio.
