E. Stonkutė: Mokestinės lengvatos Lietuvoje – kaip saldainiai, skirti tik kai kuriems

Nerimstant kalboms dėl mokesčių sistemos Lietuvoje pertvarkos ir ko jai iš tiesų reikia, o ko – visiškai ne, norisi atkreipti dėmesį į tiesiogiai verslo pelno mokestį liečiančias lengvatas: mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP), investicinių projektų, momentinio nusidėvėjimo lengvatas.

Ne vienus metus diskutuojama ir keliami klausimai, kodėl Lietuvoje netaikomas reinvestuojamo pelno neapmokestinimas. Gal verta pasvarstyti, ar Lietuvoje verslui taikomos ir numatomos taikyti (t. y. momentinio nusidėvėjimo) lengvatos savo poveikiu ir apimtimi yra tapačios Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje (su tam tikromis išlygomis) reinvestuojamo pelno neapmokestinimui?

Palyginkime keturių šalių mokesčių sistemų tarptautinį konkurencingumą, lyginant tarpusavyje jų efektyvumą. Mokesčių fondas (Tax Foundation) apibrėžia efektyvią mokesčių sistemą kaip tokią, kuri yra konkurencinga (mažiausiai apmokestinamos investicijos, nes kapitalas tarptautinėje rinkoje yra mobilus; be to, įmonių pelno mokestis laikomas labiausiai ekonominį augimą šalyje neigiamai veikiančiu, kai savo ruožtu nekilnojamojo turto ir aplinkos apsaugos mokesčiai daro mažiausią poveikį ekonomikos augimui) ir neutrali (neskatina vartojimo labiau nei taupymo bei yra mažai skirtingų mokesčių tarifų).

Be to, efektyvi mokesčių sistema turi užtikrinti ir adekvatų nacionalinio biudžeto mokestinių perskirstomų pajamų surinkimą.

Taigi pagal aukščiau išvardintus kriterijus, Estijos mokesčių sistema Tarptautinio mokesčių fondo (2022 metais) įvertinta kaip pati efektyviausia pasaulyje. Ji jau daugelį metų perskirsto biudžeto pajamų iš mokesčių tiek, kiek Lietuva pasieks tik šiais metais (apie 33 proc.).

Latvijos mokesčių sistema 2022 metais įvertinta kaip antra efektyviausia (konkurencingiausia) mokesčių sistema pasaulyje, kurios perskirstomos biudžeto pajamos iš mokesčių 2022 metais siekė 30,8 proc. BVP.

O štai Lietuvos mokesčių sistema 2022 metais buvo įvertinta tik kaip aštunta konkurencingiausia (efektyviausia) mokesčių sistema pasaulyje. Ir tai būtų puikus rezultatas, jei ne šalia esančios konkurencingesnės mokesčių sistemos Estijoje ir Latvijoje. Lenkijos mokesčių sistema gerokai atsilieka nuo trijų Baltijos šalių savo konkurencingumu. Jos mokesčių sistema 2022 metais buvo įvertinta tik kaip 28-a konkurencingiausia pasaulyje, tačiau, kita vertus, tai šalis, kurios perskirstomos biudžeto pajamos iš mokesčių yra didžiausios tarp keturių kaimyninių regiono šalių (siekė 37,7 proc. BVP).

Estijoje bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo rodikliai 2022 metais buvo vieni geriausių tarp ES šalių (30,3 proc. BVP). Daugiau bendrojo pagrindinio kapitalo tais pačiais metais buvo formuojama tik Vengrijoje (34,0 proc. BVP) ir Čekijoje (32,2 proc. BVP). Tuo tarpu Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje 2022 metais bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas siekė atitinkamai 25,8 proc., 26,7 proc. ir 23,9 proc. BVP.

Kitas labai svarbus rodiklis yra tiesioginės užsienio investicijos. Remiantis Pasaulio banko duomenimis sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (Inward FDI stock) Estijoje 2022 metais siekė 96 proc. BVP, Latvijoje 61 proc. BVP (2021 metais), Lietuvoje – 48 proc. BVP ir Lenkijoje 39 proc. BVP.

Vidutiniškai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse sukauptos tiesioginės užsienio investicijos siekė 51 proc. BVP, o Europos Sąjungoje – 71 proc. BVP. Tik Estija iš lygintų keturių šalių lenkia tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių, tiek ir Europos Sąjungos rodiklius.

Pats laikas užduoti klausimą, kokius svarbiausius tikslus valstybė (jos valdžia) kelia mokesčių sistemai. Jei siekis tik valstybės fiskalinis interesas, tada klasikinė Lietuvoje taikoma sistema gal ir yra tinkama.

Mano nuomone, reikėtų kur kas daugiau galvoti apie produktyvaus kapitalo (investicijų ir darbo) apmokestinimo mažinimą. Ypač dabar, kai negalima prarasti nė dienos, įgyvendinant ekonomikos žaliąją, skaitmeninę transformaciją.

Žinoma, tam, kad užtikrintume biudžeto tvarumą, reikalingi efektyvūs neproduktyvaus kapitalo (kaip didžia dalimi yra nekilnojamasis turtas) ir aplinkos apsaugos mokesčiai. Manau, kad aukščiau pristatyti skaičiai rodo, kad nei MTEP lengvatos, nei investicinė lengvata, nei momentinio nusidėvėjimo mokestinė priemonė neatstoja reinvestuojamo kapitalo neapmokestinimo, kuris šiuo metu galioja Estijoje ir taikomas visuotinai.

Verslui skirtas mokestines lengvatas galima palyginti su saldainių dėže antresolėje. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, aš augau penkių vaikų šeimoje. Tėvai mums saldainius pirkdavo dėžėmis. Ir kadangi su mažiausiais susitarti būdavo sunku, kad visų saldainių vienu ypu nesuvalgytume, juos slėpdavo miegamojo spintos antresolėje. Taigi mes žinodavom, kur yra saldainiai, bet mums jie būdavo sunkiai pasiekiami.

Taip ir su taikomomis Lietuvoje mokesčių lengvatomis verslui. Jų yra ir jų labai reikia. Bet pasinaudoti jomis gali tik kai kurie verslai – didelę pridėtinę vertė kuriantys biotechnologijų, farmacijos sektoriaus įmonės.

O tuo metu apdirbamosios pramonės įmonėms, mažesnėms įmonėms ja pasinaudoti gana sunku dėl sudėtingo jos administravimo. Norint, kad ji darytų reikšmingesnį poveikį ir pasiektų ir kitus sektorius, kuriuose inovacijų reikia ne mažiau skubiai, reikia tiesiog supaprastinti jos administravimą ( nuimti nuo antresolės).

Taigi, saldainių Lietuvoje yra, tik jie sunkiai visuotinai pasiekiami. Bet visi juk suprantame, kad gerų rezultatų pasieksime ne maitindami saldainiais tik kelis sektorius, bet skatindami visą pramonę vystytis ir – kas labai svarbu šiuo metu – keistis.

Eglė Stonkutė yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė.