Lpk Logo Lt

Ateitis be degalinių – ar bus toks žaliosios transformacijos rezultatas?

2022 02 21

Net viena trečioji Europos Sąjungoje (ES) sunaudojamos energijos atitenka transporto sektoriui. Automobiliai, sunkvežimiai ir autobusai sukuria apie 70 proc. transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, likusią dalį – aviacija ir laivyba.

LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, transporto sistemos transformacija bus pati brangiausia ir ilgiausiai trunkanti modernizacija. Lietuvoje galime gaminti saulės elementus, greitai pradėsime gaminti pažangius akumuliatorius, Klaipėdoje jau gaminami elektriniai autobusai, todėl V. Janulevičius sako, kad ateitis bus elektriniame ir vandeniliu varomame transporte.

„Tad kodėl šio dešimtmečio neišnaudojus ne tik tam, kad apsirūpintume vietoje gaminama elektra ir išplėtotume perdirbimo pramonę, kuri leistų apsirūpinti žaliavomis iš jau panaudotos įrangos ar produktų, tokių kaip elektromobiliai, bet ir tam, kad kartu Lietuvoje sukurtume aplinką, palankią augti verslams, susijusiems su elektrinio transporto gamyba? Taip kitą dešimtmetį galėtume pasitikti tokiu pat sparčiu ir Lietuvai naudingu spurtu elektromobilių srityje, kokį šiame dešimtmetyje turime įgyvendinti elektros energijos gamybos srityje”, – svarsto LPK prezidentas.

Ambicingi politiniai tikslai

ES kelia ambicingus tikslus – iki 2050 m. tapti neutraliu klimatui žemynu, o iki 2030 m. sumažinti anglies dioksido ir kitų klimatui kenčiančių dujų kiekį bent 55 proc. Įvertinus, kad transportas suvartoja ženklią ES energijos pyrago dalį, akivaizdu, kad reikalingi sprendimai, kurie padėtų sumažinti sektoriaus įtaką aplinkai.

Politikai ES lygiu bando reguliuoti sektoriaus poveikį aplinkai. Viena iš tokių iniciatyvų: kuro kokybės direktyva, kuri nustato reikalavimus kuro tiekėjams sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį savo gaminiuose. Kuriami mechanizmai, kurie seka, kokį progresą sektorius pasiekia per tam tikrą laikotarpį, apskaičiuojamas poveikis aplinkai, keliautojams pateikiamos rekomendacijos, kaip keliauti sukuriant mažiau anglies pėdsako žemėje.

2021 m. liepos 14 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymus Europos Sąjungos Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos . Pakeitimais siekiama pritaikyti dabartines nuostatas prie naujų energetikos ir klimato tikslų, nustatytų Europos žaliuoju kursu, visų pirma, prie naujojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo tikslo. Lietuvai, kaip ir kitoms ES narėms, yra labai svarbu, kad direktyvoje numatant itin ambicingus tikslus transporto sektoriuje, turi būti prieinami ir instrumentai tuos tikslus pasiekti.

Eurostato duomenys rodo, kad vidutinė energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, dalis transporto sektoriuje padidėjo nuo 1,6 % 2004 m. iki 10,2 % 2020 m. Atsinaujinančių išteklių naudojimo transporte lyderė buvo Švedija (31,9 proc.), trečia – Suomija (13,4 proc.), Nyderlandai ir Liuksemburgas (abi – 12,6 proc.). Priešingai, Graikija (5,3 proc.) ir Lietuva (5,5 proc.) užregistravo mažiausiai atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą transporte.

Elektrinis autobusas mieste – realybė, o ne ateitis

Vienas pagrindinių elektromobilių skeptikų argumentų – gerokai didesnė aplinkos tarša ir CO2 emisijos, kylančios gaminant elektra važiuojančius automobilius bei jiems būtiną energiją, nei įprastas transporto priemones su vidaus degimo varikliais. Be to, viena didžiausių problemų ne kartą buvo įvardyta ir senų, panaudotų, baterijų utilizacija. Tačiau čia atsakymas jau yra: pakankamai efektyvūs utilizacijos sprendimai jau sukurti, o vienu elektromobilių akumuliatorių „reinkarnacijos“ centrų pačiu artimiausiu metu pretenduoja tapti ir Lietuva.

Mašinų gamintojai kuria elektrinį transportą. Tokių pavyzdžių yra ir Lietuvoje: Klaipėdoje veikianti UAB „Vėjo projektai“, valdanti prekės ženklą „Dancer Bus“ jau sėkmingai kuria elektrinius miesto autobusus, kurie savo kelionėmis nesukelia jokio poveikio aplinkai. Be to, jau nuo 2020 m. Klaipėdoje šie autobusai vykdo reguliarius viešojo transporto maršrutus.

Be to, nereikia baimintis, kad reikės ilgai laukti, kol bus įkrauti autobusai: vidutinė baterijų įkrovimo trukmė yra vos 8 minutės, todėl galinėje autobuso stotelėje autobusas įkraunamas per tą laiką, kuris skirtas vairuotojo poilsiui tarp maršrutų.

„Vėjo projektų“ generalinis direktorius Alvydas Naujėkas sako, kad lyginant su iškastinį kurą naudojančiomis transporto priemonėmis, elektrinių autobusų naudojimas yra gerokai taupesnis.

„Elektrinio autobuso energijos sąnaudos vidutiniškai sudaro 0,72 kWh vienam nuvažiuotam kilometrui, todėl tam pačiam nuvažiuojamam atstumui iškastiniu kuru varomi autobusai sunaudoja degalų už kelis kartus didesnę kainą. Be to, tai ne tik transporto operatorių finansinių kaštų taupymas, bet ir galimybė pagerinti miesto oro kokybę. Kiekvienas elektrinis „Dancer“ autobusas per metus nuvažiuodamas 60 tūkst. kilometrų, sutaupo daugiau kaip 68 tonas CO2“, – lygina A. Naujėkas.

Taip pat priimti technologiniai sprendimai leidžia stebėti įvairius autobuso techninius duomenis, netgi vairavimo ypatumus. Įdiegta sistema darbuotojams leidžia stebėti autobusų duomenis aptarnaujant reguliarius maršrutus ir operatyviai pastebėti neatitikimus, kas užtikrina autobuso gedimų prevenciją ir nuolatinę autobuso parengtį darbui.

„Atsižvelgiant į ambicingus Europos Sąjungos Žaliojo kurso strateginius siekius mažinti transporto sukeliamą oro taršą, tikėtina, kad elektriniai ar kiti pažangių technologijų autobusai per ateinančius porą dešimtmečių pakeis visas įprastas iškastiniu kuru varomas viešojo transporto priemones. Todėl tikime, kad klimato apsaugos tikslus įmanoma pasiekti tik atnaujinus visą viešojo transporto sistemą, t.y. ne tik inicijuojant autobusų pakeitimą naujais, bet ir diegiant naujus principus viešojo transporto funkcijas miestuose“, – mano „Vėjo projektų“ generalinis direktorius.

Įmonė siūlo sprendimą, kuris apima naujas, elektrines transporto priemones, jų aptarnavimą, internetinę monitoringo sistemą, nuolatinę parengtį darbui, reikalingą įkrovos infrastruktūrą bei žalios energijos tiekimą.

„Šis naujas kompleksinis sprendimas, kaip inovatyvus ir pasaulyje analogų neturintis produktas gali tapti unikaliu vertės pasiūlymu visai Europos Sąjungai, siekiančiai transformuoti viešąjį transportą, užtikrinant kuo mažesnę jo įtaką aplinkos taršai bei efektyviai panaudojant finansinius resursus“, – įsitikinęs A. Naujėkas.

Vandenilis gali pakeisti naftą

Verslas ir mokslas drauge ieško sprendimų kuriant alternatyvias kuro rūšis, kaip, pavyzdžiui, vandenilį. Vandenilis yra neparastai efektyvus kuras – norint nuvažiuoti 500 km, lengvasis automobilis sunaudoja apie 5 kg vandenilio.

Žaliasis vandenilis, kuriamas iš atsinaujinančių energijos išteklių, galėtų visiškai pakeisti tradicines dujas ir naftą, tačiau šios rūšies vandenilio kilogramas šiuo metu geriausiu atveju kainuoja apie 5 eurus. Tam, kad vandenilio kaina kristų, reikia gerinti infrastruktūrą ir gamybinius sprendimus.

„Siekiant sumažinti sparčiai vykstančius klimato pokyčius, manoma, kad žaliasis vandenilis, kurio gamybos ir panaudojimo metu klimato kaitą sukeliančių dujų emisija yra nykstamai maža, gali sėkmingai tapti vienu iš dabartinio kuro alternatyvų jau artimiausioje ateityje. Deja, norint pagaminti 1 kg žaliojo vandenilio reikia apie 50 kWh žaliosios elektros energijos ir apie 10 litrų pramoniniu būdu išvalyto vandens. Taigi žaliasis vandenilis taps konkurencingu, kai žaliosios elektros kaina taps mažesnė nei 2 cnt/kWh“, – sako Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. Darius Milčius.

Jo teigimu, žaliasis vandenilis suteikia daug galimybių, pavyzdžiui, gali padėti ne tik iš esmės dekarbonizuoti transporto sektorių, bet ir padėti „perkelti“ pagamintą saulės elektros energiją iš dienos į naktį, iš vasaros į žiemos sezonus.

Tiesa, Lietuvoje dar tik pradėtos rengti nacionalinės vandenilio technologijos plėtros Lietuvoje gairės. Atlikus išsamią analizę, nepriklausomi užsienio ekspertai, dirbdami kartu su Lietuvos institucijomis ir įmonėmis, pateiks galimus vandenilio sektoriaus vertės grandinės sprendimus.

„Vandenilio technologijų plėtra labai priklausys nuo pirmųjų sektorių pasirinkimo. Svarbu, kad būtų gerai subalansuota žaliojo vandenilio gamyba ir ekonomiškai prasmingas, nenutrūkstamas vandenilio sunaudojimas. Reikalingas sisteminis požiūris į paramos mechanizmus, vandenilio technologijų specialistų rengimą ir jų kompetencijų kėlimą. Verslui ir pramonei turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su vandenilio technologijomis, atlikti prieš investicinius tyrimus, parengti specialistus. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į šių technologijų priimtinumo visuomenei skatinimą, kuriant demonstracinius centrus ir edukacines programas apimančias visą Lietuvos visuomenę“, – mano D. Milčius.

Vietoje skrydžio – į Berlyną traukiniu

Mažiausią anglies pėdsaką iš visų transporto rūšių kuria geležinkeliai: todėl platus greitųjų traukinių, varomų elektra, tinklo plėtimas, gali tapti puikia kelionių alternatyva.  Lietuva jau greitai bus sujungta „Rail Baltica“ bėgiais su kitomis Europos šalimis, todėl kelionė traukiniu gali pakeisti įprastus skrydžius.

„Rail Baltica“ yra vienas Europos transporto tinklo infrastruktūros kertinių projektų, kuris tiesiogiai prisideda prie ES aplinkosaugos strategijos bei „Žaliojo kurso“ politikos tikslų. Kompanijos „Ernst & Young Baltic“ dar 2017 m. atliktoje geležinkelių infrastruktūros bei projekto „Rail Baltica“ sąnaudų ir naudos analizėje įvertinta, kad visose trijose Baltijos valstybėse „Rail Baltica“ eksploatacija leis sumažinti anglies dvideginio emisijų išmetimų kiekius, kurių skaičiuojama nauda prilygs 3 mlrd. eurų. Dar beveik 3,3 mlrd. naudos bus dėl kitų orą taršą lemiančių kenksmingų medžiagų kiekio sumažinimo.

Užbaigus projektą, Lietuvos geležinkelių tinklo elektrifikavimo lygis dar labiau padidės. Skaičiuojama, kad jis turėtų pasiekti apie  40 proc. Dar nesieksime ES vidurkio, kuris lygis šiai dienai yra maždaug 54 proc., tačiau Lietuvos geležinkeliai siekia, kad visi Lietuvos teritorijoje važiuojantys elektriniai traukiniai bus varomi žaliosios energijos.

Žvelgiant iš kelionės laiko taupymo perspektyvos, palyginti su automobiliais ir autobusais, „Rail Baltica“ suteikia reikšmingą pranašumą (sutaupoma iki 3–5 valandų) keliaujant tarp tolimiausių Baltijos šalių sostinių, o kelionės geležinkeliu laiko efektyvumas keliaujant Baltijos šalyse dėl aviacijos srities ypatybių yra toks pat kaip ir skrydžių. Taupomas laikas reiškia išlaidų taupymą. Be to, sumažinus kelionės laiką, daugiau laiko galima praleisti kelionės paskirties vietoje.

Susijusios naujienos

Europos verslas siunčia žinutę pirmininkavimui ES Tarybai...

2023 11 24
Original 5e9f3515 7f43 4928 B09a F663bd5f0f36

Indonezijos parlamentarai apsilankė Lietuvos pramonininkų...

2023 11 24
2023.11.23 In Parlamento Nariai Lpke 3 E1700813752707

Raginame eksportuotojus išsakyti poreikius dėl trūkstamų ...

2023 11 23
Adobestock 32789054 Scaled E1700734019261
Archyvas, Pranešimai žiniasklaidai, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"lang":"lt","post__not_in":[1758],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="499">

Įrašykite paieškos frazę: