Arūnas Laurinaitis: Brexit iššūkius paverskime galimybėmis

Vasario 25 d. vyko Seimo Užsienio reikalų komiteto organizuota apskrito stalo diskusija „Brexit‘as: iššūkiai ir galimybės Lietuvai“. Joje Brexit realybę, bendradarbiavimo galimybes tiek užsienio politikos, tiek saugumo ir gynybos bei privataus verslo ir inovacijų srityje pristatė Lietuvos Prezidento patarėja užsienio politikos klausimais, LR Užsienio reikalų, LR Krašto apsaugos ministerijų vadovai, viceministrai, akademinės ir verslo bendruomenės atstovai.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento Arūno Laurinaičio, būtina siekti kuo sklandesnio perėjimo prie naujo prekybinių santykių režimo, nes eksportas – Lietuvos ekonomikos variklis, o Jungtinė Karalystė – viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, į kurią prekių ir paslaugų mūsų šalies kompanijos 2019 metais eksportavo už beveik 1,5 mlrd. Eur.

„Visgi sunkumų atsirado ir juos dar pajusime tiek laiko, tiek finansinių kaštų prasme. Didėja biurokratinė našta, tačiau tikime, kad verslas ir šį kartą prisitaikys prie naujų aplinkybių. Nepaisant nepatogumų, Lietuvos verslas didelės ir mokios Britanijos rinkos atsisakyti nežada“, – pažymėjo A. Laurinaitis.

Jungtinė Karalystė – ne svarbiausia, bet viena iš pagrindinių Lietuvos eksporto krypčių – šalis, į kurią keliauja apie 4 procentus iš Lietuvos išvežamų prekių.

COVID-19 padiktavo tam tikras naujas ir lengvesnes prekybos tarp valstybių galimybes. Tačiau vienos sąlygos ir taisyklės galioja prekiaujant ES, o kitos atsiranda Jungtinei Karalystei išstojus iš ES. Atsiranda naujos biurokratinės naštos, prie kurių verslams teks prisitaikyti:

• Nuo 2021 m. e-komercijos būdu prekes JK vartotojams parduodantys ES bei ne ES esantys verslai privalės registruotis JK PVM mokėtojais;
• Taikomos skirtingos PVM mokėjimo taisyklės prekėms, kainuojančioms iki 135 svarų bei šią sumą viršijančioms.
• Dėl šių pokyčių, 2021 m. sausį dalis ES el. parduotuvių laikinai sustabdė savo pardavimus į JK. Tačiau prekyba po truputį pradeda atsigauti.

Diskusijoje akcentuota, kad JK pasitraukimą iš ES galime laikyti krize arba pasinaudoti atsirandančiomis naujomis galimybėmis. Brexit kontekste aktualiu tampa Lietuvos piliečių, ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojų, bei studentų baigusių mokslus prestižiniuose JK universitetuose pritraukimo atgal į tėvynę galimybė. Lietuvos verslams būtų naudingas ekspertų susigražinimas atgal į Lietuvą ir darbo rinkos užpildymas – kvalifikuotų darbuotojų, ypač su specifinėmis žiniomis –  nuolat trūksta.

Ekspertai Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų, Užsienio reikalų ministerijoje, ekonomistai ir analitikai pripažįsta Lietuvai atsiveriančias naujas bendradarbiavimo galimybes – pozicijonuoti save kaip fintech sostinę jeigu ne visoje ES, tai bent jau Vidurio ir Rytų Europoje. Prieš kelis metus Vyriausybės pastangos fintech investicijų srityje davė vaisių – šiuo metu į Lietuvą persikėlę apie 230 fintech įmonių, atsirado Edtech įmonių, bei išsiplėte Gametech (žaidimų technologijų sritis), kurioje pastebimas ypač didelis augimas.

2018 m. buvo kurtas Lietuvos bendradarbiavimo technologijų ir inovacijų srityje žemėlapis, kuriame pagal tam tikrus kriterijus – lietuviškos kilmės eksporto rodiklius, bendro importo ir eksporto požymius, investuotojų skaičių, išlaidas moksliniams tyrimams ir pan., bei remiantis Pasauliniu inovacijų indeksu, nustatytos prioritetinės šalys su kuriomis galėtų vykti efektyvus bendradarbiavimas technologijų ir inovacijų srityje. Jungtinė Karalystė tada buvo 4-oje reitingo vietoje po Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos. Tikėtina, kad Brexit šiek tiek pakoreguos šiuos skaičius.

Visgi, Laisvosios prekybos susitarimas tarp ES ir JK leidžia jai ir toliau dalyvauti „ES Horizon“ inovacijų projektuose, bet tik kaip asocijuotai narei. Pramonė Europoje suinteresuota išlaikyti Jungtinę Karalystę inovacijų partnere – iki Brexit ji buvo laikoma inovacijų lokomotyvu. Tai ypač pasireiškė per „Horizon 2020“ projektą. Ir toliau bus įmanomas bendradarbiavimas tarp universitetų, mokslo įstaigų, galimi bendri inovatyvūs projektai.

Kalbant apie migraciją – dėl imigracijos kontrolės, pasitaikančių diskriminacinių vizų išdavimo reikalavimų – judėjimas iš/į JK iš Europos sunkėja. Didele kliūtimi verslams čia tampa laikinas darbuotojų perkėlimas tiek į JK, tiek iš JK į žemyninę Europą.

Pasigirsta įspėjamųjų signalų iš verslų, kurie savo darbuotojus komandiruoja į JK. Pastaruoju metu Lietuvos piliečių atžvilgiu taikomi diskriminaciniai mechanizmai išduodant darbo vizas. Reiškiame susirūpinimą tokiu JK požiūriu į Lietuvos piliečius siekiančius gauti darbo vizas. Turime informacijos, kad tos pačios sankcijos taikomos dar keturių šalių piliečiams – tai Bulgarija, Estija, Rumunija, Slovėnija.

„Aiškiai juntame, kad atsirado pokyčiai migracijos srityje. Jaučiame, kad JK pasuko protekcionizmo, šiokios tokios izoliacijos keliu. Britanijai palikus ES Bendrąją rinką ir muitų zoną, prekybininkai abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse privalo prisitaikyti, tačiau tikime, kad bus išlaikytos vienodos konkurencinės sąlygos ir nenutrūks iki šiol vykęs ekonominis bendradarbiavimas. Tik nuo mūsų pačių priklausys ar iššūkius sugebėsime paversti galimybėmis“, – susitikime pažymėjo A. Laurinaitis.

LPK nuolat seka su Brexit aktualijomis susijusią informaciją. Kviečiame informaciją apie pasikeitimus ir kitas suBrexit susijusias aktualijas stebėti LPK interneto svetainėje https://archyvas.lpk.lt/brexit-aktualijos-verslui/