Lpk Logo Lt

Aritmetiškai formuojamas šalies biudžetas – praleista galimybė įsitvirtinti tarptautinėse rinkose ir nepasiekti socialiniai tikslai

2017 11 21

Artėjant 2018 metų valstybės biudžeto tvirtinimui verslininkų tarpe netyla diskusijos apie tai, kad politikų aritmetiškai formuojamas biudžetas -tikintis surinkti daugiau pajamų didinant mokesčius – gali turėti atvirkštinį efektą. Lietuvos verslas kviečia Seimą įvertinti verslo aplinką ypač kaimyninėse šalyse, ir neatiduoti kaimynams turimų konkurencinių pranašumų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, apžvelgdamas Seimo darbo metus, sako, jog kitų metų valstybės biudžete trūksta stipresnio požiūrio į Lietuvos ekonomiką.

„Iš esmės mano galva, ko trūksta valstybei dabar, tai rimto požiūrio į ekonomiką. Investicijų pritraukimas, mokestinė sistema, kalbant apie paskatas investuoti, švietimo sistema. Apie regionus kalbant, mums reikia apsispręsti, ar savivalda turi įtakos savo ateičiai ar tik vykdo centrinės valdžios nurodymus“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo Robertas Dargis.

Jo teigimu, kitų metų biudžete trūksta stipresnio požiūrio į švietimo sistemos pertvarką. Lietuva dėl švietimo pažangos nebuvimo krenta konurencingumo reitinguose, o ketvirtoji pramonės revoliucija nėra valdžios suvokta, kaip visuotinis neišvengiamas vyksmas pasaulyje, reikalaujantis pokyčių ne tik pramonėje, bet pirmiausia švietimo sistemoje.

Anot jo, Lietuvos valdžia turėtų suvokti, kad reikia daugiau dėmesio skirti informacinio raštingumo mokymui ir aukštos kvalifikacijos mokytojų ruošimui.

Vyriausybės noras mažinti socialinę nelygybę yra pastebimas, tačiau geriausiai ši problema gali būti išsprendžiama augant darbo užmokesčiui.

„Kalbant apie 2018 metų biudžetą, pabrėžiamas socialinės atskirties klausimas. Mes sakome, jog atskirtį galime mažinti tik didindami įmonių konkurencingumą. Penktus metus iš eilės augantys atlyginimai rodo pyrago dalinimąsi su darbuotojais.”, – akcentavo R. Dargis.

Nepritariame dyzelino akcizo kėlimui

Pramonės ir viso verslo konkurencingumą neigiamai paveiks nevykstanti mokesčių reforma, o tokie sprendimai, kaip numatomas dyzelino akcizo didinimas, LPK prezidento įsitikinimu, nėra konstruktyvus žingsnis.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas atkreipia dėmesį į tai, kad padidinus akcizą susivienodintų  degalų kainos Lietuvoje ir Lenkijoje, o esant zloto kurso nepalankiam svyravimui, Lenkijoje degalai taptų pigesni. „Lenkijoje  grąžinamo PVM dydis siekia 23 proc., o Lietuvoje – 21 proc., tad dėl šios priežasties tranzitiniai Latvijos, Estijos bei Lietuvos vežėjai degalus piltųsi Lenkijoje. Padidinus dyzelino akcizą, Lietuvos vežėjai pradės degalus pilti Lenkijoje ir pinigų į Lietuvos biudžetą pateks mažiau.

Mikėnas primena, kad tikintis surinkti daugiau akcizo mokesčių į šalies biudžetą, akcizas dyzelinui Lietuvoje jau buvo padidintas prieš 9 metus. Tuomet Lietuvos – Lenkijos pasienio degalinėse dyzelino pardavimai sumažėjo iki 50 proc., šešėlinė degalų rinka padidėjo iki 30 procentų.

Šiuo metu galiojanti dyzelino akcizo tvarka skatina tranzitinius automobilius piltis dyzeliną Lietuvoje. Vien rusiškų sunkvežimių Lietuvą tranzitu kerta 156 tūkst., Lietuvos-Lenkijos pasienyje jie pasipildo degalų atsargas tolimesnei kelionei į Europą, kur degalai brangesni.

„Tai, kad dyzelino akcizas turi įtakos pardavimams įrodo ir Estijos pavyzdys, kur 2016 metais įsigaliojus didesniam akcizo tarifui, Estijos vežėjai pradėjo degalus piltis Lietuvoje. Tad skaičiuoti biudžetą aritmetiškai, kad padidinus akcizą surenkame daugiau mokesčių nėra teisinga ir tai įrodo tiek mūsų, tiek kaimyninių šalių patirtis“, – dėmesį atkreipia šalies vežėjus vienijančios asociacijos prezidentas.

Trukdžiai įdarbinant žmones iš trečiųjų šalių

LPK prezidentas R. Dargis atkreipia dėmesį į dar vieną problemą: darbo rinkoje jaučiamas didelis įvairių specialybių darbuotojų trūkumas. Dėl šios priežasties verslas negali vykdyti plėtros, todėl stabdomas ekonomikos augimas, o valstybės biudžetas praranda pajamas.

„Nors matome daug pozityvo sprendžiant problemas, tačiau įdarbinimo procesai vis dar ilgi ir sudėtingi. Norint juos supaprastinti, būtina užtikrinti pakankamą Migracijos departamento finansavimą, prioritetą skiriant – informacinių technologijų diegimui. Pramonė jau seniai ir garsiai kalba apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, todėl raginame, kad Valstybės prioritetų sąraše tam atsirastų tiek sprendimai, tiek finansavimas dalykams, užtikrinantiems ekonomikos tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako R. Dargis.

Tai, kad darbo jėgos trūkumas didelė problema pastebi ir vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. „Vairuotojų trūkumą jaučia turbūt visi vežėjai. Esant šiai problemai vilkikai negali išvykti į reisus, vežėjai ir valstybė praranda pinigus, mažėja sektoriaus konkurencingumas tarptautinėje arenoje. Valstybė neskiria dėmesio šios profesijos specialistų ruošimui, o norint įdarbinti žmones iš trečiųjų šalių susiduriama su ilgu ir sudėtingu įdarbinimo procesu,  su daugybe perteklinių reikalavimų. Ir vairuotojui, ir darbdaviui tenka aplankyti nemažai valstybinių įstaigų, paruošti krūvą dokumentų, jų kopijų. Lenkijoje vairuotojų įdarbinimo procesas trumpesnis ir paprastesnis, jie greičiau gali pradėti dirbti, tad ši šalis daug patrauklesnė ir lengviau pritraukia darbuotojus“, – faktus konstatuoja E. Mikėnas.

Nereguliuojamos draudimo kainos

Dar viena didelė problema, apie kurią vis garsiau kalba šalies vežėjai, – pastaraisiais metais sparčiai augantys draudimo įmokų dydžiai. Lietuvos banko duomenimis, 2016 m. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) pasirašytos įmokos juridiniams asmenims, lyginant su 2015 metais, augo 25,3 proc., o šių metų I ketvirtį, lyginant su analogišku 2016 metų laikotarpiu, – net 40,7 proc.

Šiuo metu Lietuvos vežėjai už vieno vilkiko civilinės atsakomybės draudimą moka 2 500 eurų per metus, Latvijoje tokia pati paslauga siekia vos 800 eurų, o Lenkijoje ir Estijoje – 1000 eurų.

„Lyginant su kaimyninėmis šalimis kainos skiriasi 2,5-3 kartus. Su kuo tai susiję? Mano nuomone, įstatymas neužtikrina sąžiningų draudimo įmokų nustatymo principų ir sudaro galimybes draudikams piktnaudžiauti tiek nustatant draudimo įmokų dydžius, tiek diskriminuoti tam tikras transporto priemonių kategorijas, nustatant jų atžvilgiu nepalankias draudimo sąlygas“, – įsitikinęs šalies vežėjus vienijančios asociacijos prezidentas. Pasak jo, mūsų šalyje nėra numatyti maksimalūs dydžiai, kuriais draudikai vadovautųsi apskaičiuodami draudimo įmokų dydžius, o dabartinė draudimo įmokų apskaičiavimo metodika yra paremta paslaptingumo ir uždarumo principu, draudėjas nežino, kaip jam apskaičiuojama draudimo įmoka. Be to, draudimo įmonės atsisako tarpusavyje dalintis savo sukaupta žalų informacija, todėl atnaujinant draudimo sutartis klientams yra sudėtingesnis perėjimas iš vieno draudiko pas kitą.

„Esant tokiai situacijai su draudikais, Lietuvos vežėjai susiduria su dar viena problema, kuri trukdo konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos vežėjai turi konkuruoti ne tarpusavyje, o su vežėjais iš kitų šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir kitų ES šalių vežėjais. Nekonkurencingos draudimo įmokų kainos, sąlygoja mažėjantį Lietuvos vežėjų konkurencingumą bendroje Europos Sąjungos rinkoje. Nepriėmus reikalingų sprendimų, vis daugiau Lietuvos kelių transporto įmonių savo veiklą  perkels į kitas Europos Sąjungos šalis. Šis procesas jau yra prasidėjęs, bet tikimės, kad valdžios atstovams priėmus atitinkamus procesus šis draudimas bus sustabdytas“, – kalba E. Mikėnas.

LPK prezidentas R. Dargis taip pat kviečia šalies politikus įsiklausyti į pateikiamus argumentus, įvertinti visas rizikas, grėsmes ir atsakingai bei toliaregiškai priimti sprendimus, nesuteikiant pranašumo kaimyninėms rinkoms.

Susijusios naujienos

Europos verslas siunčia žinutę pirmininkavimui ES Tarybai...

2023 11 24
Original 5e9f3515 7f43 4928 B09a F663bd5f0f36

Indonezijos parlamentarai apsilankė Lietuvos pramonininkų...

2023 11 24
2023.11.23 In Parlamento Nariai Lpke 3 E1700813752707

Raginame eksportuotojus išsakyti poreikius dėl trūkstamų ...

2023 11 23
Adobestock 32789054 Scaled E1700734019261
Archyvas, Pranešimai žiniasklaidai, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"lang":"lt","post__not_in":[3213],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="499">

Įrašykite paieškos frazę: