Nors Lietuvos pramonė auga, ekspertai džiaugiasi santūriai: reikalingi esminiai pokyčiai

Valstybės duomenų agentūros paskutiniaisiais duomenimis, šalyje stebimas nors ir nedidelis, tačiau nuoseklus, pramonės atsigavimas. Tačiau institucijų ir sektoriaus specialistų teigimu, ši trajektorija jau dabar patiria iššūkių, kurie atsispindės ekonominiuose rodikliuose, jei valstybės lygiu nebus įdiegti reikalingi pokyčiai.

Trečiadienį Inovacijų agentūra kartu su nacionaline plėtros įstaiga ILTE bei Lietuvos pramonininkų konfederacija sukvietė pramonės įmonių atstovus aptarti dabartines finansavimo galimybes, skirtas pramonės inovacijoms kurti. Pagrindine diskusijų ašimi tapo Lietuvos pramonės, verslo ir institucijų ryšio kūrimas.

Pramonės rodikliams augant, ekonomistai ragina neskubėti džiaugtis

Anot Valstybės duomenų agentūros, realusis šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų sausį–rugsėjį siekė 57,4 mlrd. eurų, arba 2,2 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Pramonės indėlis į šį rodiklį sudaro apie 20 proc.

Nors ekonomika išlaiko augimo tempą, ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė bendrą šalies ekonomikos situaciją vertina kaip gana sudėtingą.

„Šiuo metu yra laukiama bendro pasaulio ekonomikos atsigavimo, tačiau vienu didžiausiu nerimą keliančiu iššūkiu išlieka nepakankami Vakarų valstybių  gebėjimai konkuruoti su Kinijos rinka. Pastaruosius 20 metų didėjantis atotrūkis tarp Europos bei JAV auga ir toliau. Manome, kad tai galėjo lemti Europos IT sektoriaus lėtesnis judėjimas elektroninių ir kompiuterinių sprendimų produkcijos srityje“, – sako J. Kalendienė.

Vertindama situaciją Lietuvoje, ekonomistė atkreipia dėmesį ir investicijų į šalyje kuriamas inovacijas trūkumą – jos yra net 9 kartus mažesnės nei Vokietijoje.

J. Kalendienės teigimu, situaciją gerinti galima tik įgyvendinant reikšmingus pokyčius, pavyzdžiui, perskirstant įmonių veiklos prioritetus ir didinant administracinių veiklų efektyvumą.

„Didžiųjų pasaulio įmonių vadovai yra ne kartą sakę, kad įmonės sėkmės garantas – nuolatinis judėjimas pirmyn. Skaičiuojama, kad verslų neefektyvumas gali siekti net 10 trilijonų JAV dolerių kiekvienais metais“, – pastebi J. Kalendienė.

Sėkmingai verslo veiklai būtina institucijų pagalba

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, VMG grupės vienintelis akcininkas Sigitas Paulauskas teigė, kad šis sudėtingas laikotarpis verčia susimąstyti, kaip verslai galėtų tobulėti ir augti. Tačiau pokyčiams yra būtina šalies institucijų pagalba.

„Prie sėkmingos verslo plėtros neabejotinai prisideda greitas ir sklandus visų veiklos procesų užtikrinimas. Todėl būtina skatinti įvairias institucijas greitinti bei gilinti bendradarbiavimą.Verta diskutuoti apie tai, kaip galėtume būti greitesni. Verslas yra greitas, greitai priima sprendimus, bet reikia skatinti institucijas  greičiau reaguoti ir veikti kartu“, – sako S. Paulauskas.

Jam antrinusi Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ vadovė Sigutė Stankevičiūtė, teigė, kad iššūkių akivaizdoje verslui svarbu megzti tvarius ryšius su įvairiomis institucijomis, semtis gerosios praktikos pavyzdžių ir sužinoti aktualiausias naujienas.

„Pastaraisiais metais Lietuvos pramonė išvystė reikšmingą potencialą, kuris yra itin svarbus plečiant šalies inovacijų pramonę. Įvairių verslų praktika rodo, kad geriausių rezultatų šioje srityje galima pasiekti tik valstybei ir verslui glaudžiai bendradarbiaujant“, – sako S. Stankevičiūtė.

Lietuvos pramonei trukdo vystytis per lėta automatizacija ir edukacijos spragos

Šį rugsėjį greta Klaipėdos duris atvėrusio didžiausio Baltijos šalyse pramonės inovacijų parko „VMG Technics R&D Park“ vadovo Manto Lekniaus teigimu, Lietuvos pramonė turėtų didesnes augimo galimybes, jei būtų išspręsti keli svarbiausi iššūkiai – per lėtas procesų automatizavimas, specifinių  kompetencijų trūkumas tam tikrose srityse.

„Efektyviai ir pelningai veikiančio verslo vadovas turi nuolat siekti savo vadovaujamos įmonės tobulėjimo ir augimo. Tačiau tai pasiekti galima tik nuolat keliant savo kaip vadovo kvalifikaciją ir nebijant įmonės veikloje įgyvendinti pokyčius“, – sako „VMG Technics“ vadovas.

Pasak įmonės vadovo, šiuo metu vis populiarėjančios dirbtiniu intelektu (DI) paremtos technologijos ir sistemos leidžia identifikuoti ne tik resursų švaistymo spragas, bet ir išanalizuoti verslo veikloje taikomų procesų našumą.

Taip verslui tampa lengviau ne tik diegti pokyčius gamybos procesuose bet ir reikšmingai sumažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę.

„Kadangi Lietuvoje šiuo metu yra opi žmogiškųjų resursų trūkumo problema, verslai turėtų sparčiau automatizuoti įvairias veiklos sritis. Tai jau yra pasiteisinę ne vienai verslo įmonei. Pavyzdžiui, pakavimo procesų automatizavimas „Klaipėdos medienos“ bendrovei leido sėkmingai padidinti pagaminamos produkcijos kiekį ir resursus panaudoti daug efektyviau“, – sako M. Leknius.