A.Izgorodinas: JAV įvesti plieno ir aliuminio muitai palies ir Lietuvos verslą
Nepaisant Europos Sąjungos raginimų taikyti sąjungininkams ilgalaikę muitų išimtį, JAV įveda 25% importomuitus plienui bei 10% importomuitus aliuminiui savo didžiausiems prekybos partneriams – ES, Kanadai ir Meksikai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas teigia, kad nors mūsų šalis tiesiogiai ir neeksportuoja nei aliuminio, nei plieno, šie JAV apribojimai tikrai gali paveikti mūsų šalies verslą.
Didėjantis neapibrėžtumas, kuris gali pakenkti ES ūkio augimui. Europos ekonomika pasižymėjo itin dinamišku augimu 2017 m., kai euro zonos BVP augo sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau išankstiniai rodikliai rodo, kad euro zonos ekonomikos būklė 2018 m. bus gerokai trapesnė – minėti išankstiniai indikatoriai rodo, kad šių metų pirmąjį pusmetį euro zonos BVP augs lėčiausiai per pastaruosius 1,5 metų. JAV sprendimas įvesti 25 proc. muitus plienui ir 10 proc. aliuminiui iš ES tik dar labiau padidins neapibrėžtumą tarp euro zonos verslo, kas skatins dalį ES gamintojų atidėti/atšaukti plėtros ir naujų darbo vietų kūrimo planus. Tokiu atveju išaugęs verslo neapibrėžtumas dėl įsibėgėjančių prekybos karų tiesiogiai pakenktų euro zonos ekonomikai.
Netiesioginis poveikis Lietuvos eksportui. Tiesioginė Lietuvos eksportuotojų priklausomybė nuo JAV nėra didelė – 2017 m. JAV teko tik 3,4 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių, t.y. 3,7 karto mažiau nei Vokietijai, kuri yra didžiausia Lietuvos eksporto partnerė (12 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių). Tačiau kita vertus, 80 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių tenka ES rinkai, o Lietuvos eksporto į ES rinką struktūroje nemažą dalį sudaro tarpinio vartojimo prekės (arba kitaip tariant – vadinamieji kontraktinės gamybos užsakymai). Pavyzdžiui, 2017 m. 75 proc. Lietuvos pramonės gamybos, apyvartos ir pridėtinės vertės generavo žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai – kuriuose yra įdarbinti net 85 proc. visų Lietuvos pramonės dirbančiųjų. Tokiu atveju JAV sprendimas didinti muitus plienui ir aliuminiui gali pakenkti Lietuvos kontraktinės gamybos verslui – per užsakymų iš didžiųjų ES valstybių sumažėjimą. Pavyzdžiui, Vokietijos metalo gaminių gamintojui netekus užsakymo JAV, gamybos partneris Lietuvoje taip pat rizikuoja netekti užsakymo iš atitinkamo užsakovo Vokietijoje. Tai yra rizika Lietuvos pramonei, kuri vis labiau integruojasi į stambesnių ES valstybių gamybos grandines.
Padidintas spaudimas verslo pelningumui. Tikėtina, kad išaugę metalo importo muitai JAV paskatins dalį ES gamintojų mažinti pelno maržas/galutines kainas į JAV eksportuojamai metalo gaminių produkcijai – siekiant neprarasti pozicijų JAV rinkoje. Tokiu atveju, tikėtina, kad Lietuvos gamintojai bus priversti ieškoti būdu mažinti kontraktinės gamybos paslaugų įkainius – tai atitinkamai gali kirsti per Lietuvos pramonės pelningumą, kurį ir taip vis labiau spaudžia augantys darbo kaštai.
Sumažėjęs Lietuvos verslo noras investuoti į plėtrą. Išaugęs neapibrėžtumas dėl situacijos eksporto rinkose bei tikėtinas didesnis spaudimas pelningumui gali paskatinti dalį Lietuvos gamintojų persvarstyti/atidėti investicijų bei plėtros planus.
