Inovacijų agentūros pertvarka – proga sustiprinti visą inovacijų sistemą
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) planuojamą Inovacijų agentūros veiklos ir struktūros pertvarką vertina kaip galimybę peržiūrėti visos inovacijų sistemos veikimą, sumažinti biurokratiją ir geriau pritaikyti valstybės paramos priemones prie realių verslo poreikių.
Lietuvos nacionalinė inovacijų sistema reformuojama jau ne pirmą dešimtmetį. Didžiausia pertvarka įvyko 2021 m., kai buvo žadama panaikinti sistemos spragas, aiškiau paskirstyti atsakomybes, sustiprinti inovacijų ekosistemą ir sudaryti sąlygas Lietuvos technologiniam proveržiui.
Praėjo keleri metai.
Šiandien paskelbta apie planuojamą Inovacijų agentūros veiklos ir struktūros pertvarką. Viešojoje erdvėje daug dėmesio tenka galimam darbuotojų skaičiaus mažinimui. Platesnę pokyčių kryptį atskleidžia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos lūkesčių raštas: agentūrai pavesta iki 2029 m. bent 30 proc. sumažinti administravimo kaštus ir tiek pat sutrumpinti bazinius paslaugų teikimo terminus.
Konkretūs efektyvumo tikslai yra reikalingi. Kartu tai proga įvertinti, kaip veikia visa inovacijų sistema ir kur šiandien prarandamas laikas, lėšos bei galimybės.
Auditas atskleidė sistemines problemas
Liepos mėnesį pristatytas nepriklausomas Valstybės kontrolės auditas parodė:
- 2022–2025 m. verslo inovacijoms buvo numatyta daugiau kaip 3 mlrd. eurų, tačiau panaudota tik apie 1,5 mlrd. eurų;
- iš 28 vertintų finansavimo priemonių tik 6 buvo pagrįstos realiu verslo poreikiu;
- apie 70 proc. inovacijų finansavimo sudaro ES lėšos, tačiau artimiausiais metais jos reikšmingai mažės, o valstybės biudžeto finansavimas iki 2028 m. sumažės daugiau nei perpus;
- MTEP mokesčių lengvata pasinaudojo tik 41 proc. ją galėjusių taikyti paramą gavusių įmonių.
Ar Lietuva skiria per mažai pinigų inovacijoms?
„Priešingai – auditas kelia klausimą, ar sugebame tuos pinigus paversti didesniu produktyvumu, naujomis technologijomis ir konkurencingu verslu.
Valstybės kontrolė pagrįstai atkreipia dėmesį, kad problema slypi ne vien finansavime. Sistema vis dar fragmentuota, nepakankamai orientuota į rezultatą, o priemonės dažnai neveikia kaip vientisa inovacijų grandinė.
Todėl ministerijos inicijuota Inovacijų agentūros pertvarka gali tapti svarbiu postūmiu. Reikėtų pradėti nuo procesų, aiškaus atsakomybių pasiskirstymo ir verslo poreikių. Taip pat svarbu išsaugoti agentūroje sukauptas kompetencijas – jų reikės įgyvendinant iškeltus tikslus“, – sako LPK inovacijų ekspertas Artūras Jakubavičius.
Lietuvos ir Suomijos atotrūkis tebėra didelis
Keldami ambiciją per artimiausią dešimtmetį pavyti Suomiją pagal BVP vienam gyventojui, turime įvertinti, kokiu tempu judame ir kiek kelio dar liko.
2026 m. Europos inovacijų švieslentėje Lietuvos rezultatas siekia 86,6 proc. ES vidurkio – esame 18-oje vietoje. Suomijos rezultatas siekia 124,4 proc. ES vidurkio – ji užima 4-ąją vietą.
Nuo 2019 m. Lietuvos rezultatas išaugo 19,7 procentinio punkto, o Suomijos – 8,3. Lietuva juda sparčiau, tačiau Suomija tebėra gerokai priekyje.
Atotrūkį ypač aiškiai parodo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. 2024 m. Lietuva tam skyrė 1,04 proc. BVP, Suomija – 3,22 proc. BVP. Vien Suomijos verslo investicijos į MTEP siekė 2,19 proc. BVP – daugiau nei visos Lietuvos investicijos kartu.
Reikalingi nuoseklūs pokyčiai
LPK siūlo:
- mažinti perteklinę biurokratiją inovacijų srityje ir trumpinti paslaugų teikimo laiką;
- kartu su Inovacijų agentūros veikla peržiūrėti ryšius ir atsakomybes visoje inovacijų ekosistemoje;
- užtikrinti, kad skirtingos ekonominės politikos priemonės viena kitą papildytų – nuo inovacijų finansavimo iki reinvestuojamo pelno, talentų pritraukimo ir investicinės aplinkos;
- finansavimo priemones grįsti realiais verslo poreikiais ir aiškiai matuojamu poveikiu.
Ministerijos pradėta pertvarka suteikia galimybę šiuos darbus atlikti nuosekliai. LPK pasirengusi prisidėti verslo patirtimi ir konkrečiais pasiūlymais.
Milijardai milijardais, tačiau lieka esminis klausimas – kiek inovacijų už tuos milijardus sukūrėme?
