Lietuvos pramonės įmonėse atlyginimai auga, darbuotojų skaičius – ne
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertų atlikta Lietuvos ekonomikos apžvalga parodė, kad, nepaisant ne itin palankios situacijos išorės rinkose, nuo eksporto ypač priklausoma Lietuvos pramonė demonstruoja stabilius plėtros tempus. Taip pat pastebima, jog įvairiuose pramonės sektoriuose atlyginimai auga, tačiau naujų darbuotojų neskubama ieškoti dėl pasiteisinusių investicijų į efektyvumą.
Šiemet I–III ketv. gamybos augimo tempas visą laiką buvo didesnis nei 5 proc., o trečiąjį šių metų ketvirtį siekė net 6,3 proc. Vertinat sektorines tendencijas pramonėje, šiuo metu pozityviausi rodikliai matomi metalo ir metalo gaminių, elektronikos, tekstilės, medienos ir baldų, plastikų segmentuose.
„Geriausiai sekasi tiems pramonės segmentams, kurie nuolat investuoja į efektyvumo didinimą ir konkurencingumą, turi ilgalaikius kontraktus su užsienio partneriais ir dirba užsakomųjų paslaugų pagrindu. Taip pat tie sektoriai, kurie gamina nišinę, mažai konkurentų turinčią produkciją“, – sako Aleksandras Izgorodinas, LPK patarėjas ekonomikai.
Geriausiai sekasi tiems pramonės segmentams, kurie nuolat investuoja į efektyvumo didinimą ir konkurencingumą, turi ilgalaikius kontraktus su užsienio partneriais ir dirba užsakomųjų paslaugų pagrindu.
Pramonės įmonės kol kas stabiliai vertina savo galimybes konkuruoti ES rinkoje, nepaisant to, kad pastaruoju metu dėl įtampos darbo rinkoje įsibėgėjo darbo užmokesčio augimas. Jos itin daug dėmesio skiria gamybos efektyvumo didinimui, tačiau prognozuojamas tolesnis gana spartus darbo užmokesčio augimas ateityje gali kelti grėsmių šalies eksportuotojams, ypač tuo atveju, jeigu lėtai augs įmonių produktyvumas.
„Mažai ir atvirai Lietuvos ekonomikai iššūkių kels ir padidėjusi geopolitinių veiksnių rizika bei lėtėjanti besivystančių rinkų plėtra, kuri kitąmet gali riboti ES eksporto plėtros tempus, o spartesnis naftos ir pasaulinių žaliavų kainų augimas gali stipriai pakenkti ES vartojimo plėtrai. Besitęsianti migracijos krizė, „Brexit“ bei politiniai nesutarimai pačioje ES taip kelia grėsmę ES ir atskirų valstybių, taip pat ir Lietuvos, ūkio atsigavimui“, – teigia A.Izgorodinas.
Lietuvos pramonė yra itin priklausoma nuo eksporto – vidutiniškai eksportuojama apie 70 proc. pagamintos produkcijos. Nors Lietuvos eksportas 2016 m. stabiliai augo, tačiau teigiamų tendencijų eksporto rodikliuose nėra daug. Pagrindinė problema, kad šiemet eksporto augimas yra itin segmentinis – neauga eksportas į ES rinką, eksportas į NVS rinką toliau krenta, eksporto apimčių daugiausia didėjimą užtikrino Kinijos, Japonijos, JAV rinkos.
Augant gamybos apimtims bei kylant įtampai darbo rinkoje, šiemet pramonėje darbo užmokestis padidėjo beveik dešimtadaliu. Tačiau pastebima ir tai, kad nors Lietuvos pramonės įmonėse 2013–2016 m. gamybos apimtys išaugo beveik penktadaliu, tačiau darbuotojų skaičius beveik nepakito (padidėjo 3,6 tūkst. asm., arba tik 1,7 proc.). Tai lėmė ženkliai išaugęs gamybos efektyvumas ir gamintojų akcentas į produktyvumo didinimą.
„Pozityviai nuteikia itin aukštas pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, kuris neseniai sumušė ir viršijo pokrizinio laikotarpio rekordą ir šiuo metu siekia 76,6 proc. Toks aukštas rodiklis rodo, kad artimiausiu metu galima tikėtis augančių gamintojų investicijų į pajėgumų didinimą“, – teigia LPK patarėjas ekonomikai A.Izgorodinas.
