Ar valstybės biudžete yra vietos ekonomikos transformacijai žalinimo ir skaitmeninimo kryptimis?

Šią savaitę 2020-2024 m. Vyriausybė pristatė antrąjį savo biudžetą, kuris jau visapusiškai atliepia I. Šimonytės Vyriausybės prioritetus. Vyriausybė prioritetą teikia švietimo sektoriaus finansavimui, kuris palyginti su praeitais metais auga daugiau nei 14 proc., aplinkos apsaugai, sveikatos ir socialinei apsaugai.

Bendrai vertinant, siūlomas biudžetas toliau orientuotas į pandemijos valdymą ir mažas pajamas gaunančius asmenis. Buvo galima tikėtis, kad dešiniųjų partijų Vyriausybė daugiau finansų skirs vidurinės klasės stiprinimui, tačiau sprendimas NPD didinti tik asmenims uždirbantiems iki vieno VDU rodo, kad ši asmenų grupė toliau lieka užmiršta. Be to, ekonomikos skatinimui skiriamas finansavimas auga tik 6 proc. kai vidutiniškai kitose srityse virš 10 proc.

Pozityviai stebina dėmesys skiriamas aplinkos apsaugai, tačiau tai greičiausiai susiję su ES žaliosios politikos projektų kofinansavimu bei bendrai žaliojo kurso darbotvarke, kuri formuojama Briuselyje.

Atrodo, kad nepaisant pokyčių Seime ir Vyriausybėje, politiniai dividendai toliau renkami didinant pensijas, tačiau nesiūlant proaktyvios politikos darbotvarkės, pavyzdžiui, nesiūlomos naujos priemonės skatinti ekonomikos transformaciją žalinimo ir skaitmeninimo kryptimis.

Titas Budreika, LPK analitikas-ekonomistas