Siūlomas nedarbingumo pažymėjimų suteikimo supaprastinimas reikštų papildomą naštą darbdaviams
LPK žiniasklaidoje
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti dabartinę nedarbingumo pažymėjimų išrašymo ir ligos išmokų skyrimo tvarką.
Dabar už pirmąsias dvi laikino nedarbingumo dienas ligos išmoką moka darbdavys, o nuo trečiosios – „Sodra“. Kad išmoka – tiek darbdavio, tiek „Sodros“ – būtų išmokėta, gydytojas turi įvertinti tikrąją darbuotojo sveikatos būklę ir pripažinti laikinai nedarbingu. Tokio reikalavimo siūloma atsisakyti – numatoma, kad tokiai išmokai pakaks darbuotojo skambučio ar el. laiško.
Nors siūlymas atsisakyti nedarbingumo pažymėjimų dviem pirmoms sirgimo dienoms pristatomas kaip biurokratijos mažinimo priemonė, realybėje tai reikštų papildomą administracinę ir organizacinę naštą darbdaviams – nuo ligos fakto nustatymo iki duomenų teikimo „Sodrai“.
LPK Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė pažymi, kad darbdaviai ir dabar turi galimybę lanksčiai reaguoti į darbuotojo prastą savijautą. Tuo tarpu ministerijos siūlymu sveikatos sistemos problemos būtų „sprendžiamos“ (eilės, gydytojų laiko trūkumas) perkeliant atsakomybę verslui.
„Verslas neturėtų būti verčiamas atlikti funkcijų, kurios akivaizdžiai priklauso sveikatos priežiūros įstaigoms, ypač kai nemaža dalis smulkių įmonių turi labai ribotus administracinius resursus.
Ši iniciatyva taip pat kelia rimtų abejonių dėl galimo piktnaudžiavimo masto. Lietuva jau dabar pirmauja Europoje pagal sergančių darbuotojų dienų skaičių, o siūlomas modelis tik dar labiau paskatins neteisėtus pravaikštų „legalizavimus“. Darbdavys nėra gydytojas – jis negali objektyviai įvertinti, ar darbuotojas iš tiesų serga, ar tiesiog nenori dirbti. Jeigu tokios „sirgimo“ dienos taps dažnesnės – kartą per savaitę ar kas mėnesį – tai sukels ne tik tiesioginius kaštus, bet ir sutrikdys darbo procesus, ypač gamyboje ar paslaugų sektoriuje, kur svarbi pamainų drausmė ir atsakomybė“, – sako D. Macijauskė.
