40-oji vieta tarptautiniame konkurencingumo indekse: kas pasikeitė?
Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) paskelbė tradicinį pasaulio šalių vertinimą pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI). Šiemet Lietuva, lyginant su praėjusiais metais, bendrame sąraše nusileido dviem punktais ir liko 40 vietoje (iš 140 valstybių). Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atkreipia dėmesį, kad Lietuva per metus prarado pozicijas pagal indikatorius, kurie yra svarbūs verslui, t. y. turi tiesioginės įtakos verslo aplinkai ir verslo plėtrai.
Galima pasidžiaugti, kad Lietuva pirmauja pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą, apimantį IT naudojimo plėtrą, šviesolaidžio interneto ir mobiliojo ryšio telefonų naudojimo plėtrą, inovatyvių įmonių augimą, geriausiai įvertinta prekybos muito tarifų ir prekybos paslaugų atvirumo atžvilgiu. Pasiektas labai geras makroekonominio stabilumo srities rodiklis (metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos) – Lietuva kartu su Latvija ir Estija užėmė 1 vietą iš 140.
Prasčiausias ir toliau prastėjantis viešojo sektoriaus rodiklis bei apskritai vienas prasčiausiai vertinamų Lietuvos indikatorių yra valdžios reguliavimo našta (leidimai, ataskaitos, kiti administraciniai reikalavimai). Aukščiau už Lietuvą yra Nikaragva, Mongolija, Tunisas, Libanas ir kt. šalys. Per metus nusmukome 9 pozicijomis ir esame 106 vietoje. Nors kuriamos administracinės naštos mažinimo darbo grupės bei komisijos, kuriose dalyvauti kviečiami ir verslo atstovai, jų darbas dažnai neefektyvus, o išvadų ar rekomendacijų įgyvendinimas vangus. Būtina skubiai įgyvendinti institucijų konsolidavimą bei jų funkcijų optimizavimą, kaip tai numatyta paskutinės darbo grupės verslo priežiūros klausimais išvadose.
Kitas svarbus ir vienas žemiausiai vertinamų Lietuvos rodiklių yra teisinės sistemos efektyvumas. Lietuvai skiriama 2,9 balo iš 7 ir su tokiu vertinimu užimame 93 vietą iš 140 valstybių. Tai rodo, kad Lietuvoje privatiems ūkio subjektams yra labai sudėtinga teisiniais būdais užginčyti valdžios veiksmus ar kvestionuoti reguliacinius sprendimus.
Siekiant pagerinti situaciją, būtina užtikrinti verslo teisinį saugumą, sprendžiant tokias problemas kaip valstybės piktnaudžiavimas savininko teisėmis, pavyzdžiui, nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis, sukuriant perteklines biurokratines procedūras, išduodant leidimus ir pan. Taip pat siūlome įteisinti lygiateisiškumo principus sutartyse, kai viena iš šalių yra valstybė bei eliminuoti valstybės paramą ar biudžetinius asignavimus gaunančių subjektų nelygiateisį konkuravimą su likusiais privačiais verslo subjektais.
Teisinės sistemos efektyvumą taip pat padidintų teisėkūros procesų peržiūra. Privalo būti keičiamas šiuo metu vyraujantis formalus požiūris į LRV patvirtintos Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos įgyvendinimą, prieš priimant teisės aktus. Taip pat verslo atstovai turėtų būti įtraukiami į teisėkūros procesus ankstyvose sprendimų priėmimo stadijose.
Tarp indikatorių, kur yra fiksuojamas metinis šalies reitingo kritimas, yra Lietuvai labai svarbių rodiklių. Lietuvos pozicija beveik pagal visus rodiklius pablogėjo įgūdžių skalėje – absolventų įgūdžiai, skaitmeniniai gyventojų įgūdžiai, galimybė rasti kvalifikuotus darbuotojus – kas dar kartą parodo būtinybę reformuoti švietimo sistemą. Apie būtinus pokyčius švietimo sistemoje jau ne vienerius metus kalba ne tik pramonininkai, bet ir tarptautinės organizacijos.
Socialinio kapitalo rodiklis, valstybės reguliavimo našta, e-valstybė (e-dalyvavimas), užsieniečių įdarbinimas, finansų sistema, – rodikliai, kurie yra svarbūs verslo aplinkai gerinti ir kur vyriausybė bando ieškoti sprendimų, bet kol kas tai neduoda reikiamo efekto.
BKI paskelbto indekso rodikliai produktų rinkos skalėje tik dar kartą patvirtina, kad yra būtinos ne tik struktūrinės reformos, bet ir valstybės požiūrio į verslą ir verslo aplinką pasikeitimas. Šioje skalėje Lietuvos rodikliai smuktelėjo tokiuose svarbiuose indikatoriuose, kaip mokesčių ir subsidijų įtaka konkurencijai, rinkos dominavimo apimtys, konkurencija paslaugų srityje, tarifų sudėtingumas, procesų aiškumas.
Finansų sistemos skalėje Lietuvos rodikliai taip pat prastėjo verslui svarbiose srityse, tokiose kaip vidaus kreditai privačiam sektoriui, mažų ir vidutinių įmonių finansavimas, rinkos kapitalizacija, kreditų trūkumas. Šie indikatoriai verčia ypač sunerimti, nes daugiau negu 40-čiai proc. verslo atstovų jų turimiems verslo plėtros planams įgyvendinti reikalingas finansavimas iš išorės, 29 proc. iš jų tokius planus rengia ir tikisi gauti reikiamą finansinę injekciją.
„Šios problemos ypač aštrios žinant, kad artimiausiu metu verslo plėtrą planuoja apie 40 proc. apklaustų bendrovių, dažniausiai mažosios ir paslaugas teikiančios įmonės. Beveik pusę plėtrai reikalingų lėšų jos ketina skirti įrenginiams atnaujinti. Susitikimuose su verslu regionuose matosi, kad verslo plėtros ir technologinio atnaujinimo finansavimo klausimai tampa vis aktualesni. Dabar susitraukusios finansų rinkos vystymas yra vienas iš svarbiausių uždavinių vyriausybei. Negalime nepastebėti, kad daugėja inovatyvių mažų kompanijų, kurioms turime užtikrinti plėtros perspektyvas. Jų augimą ir perspektyvumą rodo ir BKI. Bet valstybė turi užtikrinti finansų rinkos diversifikavimą, kuris garantuotų mūsų kompanijų augimo tempą,“ – pažymi LPK prezidentas Robertas Dargis.
R. Dargis atkreipia dėmesį, kad aiškios valstybės politikos dėl finansų rinkos vystymo ir plėtros nėra. Šiai dienai visas dėmesys skiriamas mokesčių surinkimo gerinimui. Suteikiame mokestines paskatas smulkiam verslui, bet neužtikriname kraujo cirkuliacijos, neužtikriname mokestinio stabilumo ir prognozuojamos verslo aplinkos.
LPK prezidento nuomone, BKI tyrimas puikiai atspindi rimtas Lietuvos konkurencingumo problemas – stagnuojančią verslo aplinką, nesureguliuotą konkurencingumo aplinką, demografinę situaciją ir problemas darbo rinkoje, kurias ateityje dar labiau paveiks švietimo sistemos stagnacija.
Atkreiptinas dėmesys, kad inovacijų skalėje žemyn smuktelėjo mokslinių tyrimų kokybės rodiklis. Pasak R. Dargio, viena didžiausių struktūrinių Lietuvos verslo aplinkos problemų yra inovacijų trūkumas. LPK skaičiavimai rodo, kad žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai generuoja 75 proc. Lietuvos pramonės gamybos apimčių, apyvartos ir pridėtinės vertės. Negana to, žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai įdarbina net 85 proc. visų užimtųjų Lietuvos pramonėje. Ir nors pramonės eksportas bei gamyba auga, tačiau per pastarąjį dešimtmetį aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų segmentų indėlis į Lietuvos pramonės struktūrą visiškai nepasikeitė, t. y. jau tradiciškai Lietuvos pramonės augimas yra generuojamas žemos pridėtinės vertės sektoriuose.
