„3i“ planas turi potencialo, svarbu jį įgyvendinti nuosekliai ir pritaikyti prie realių pramonės bei regionų poreikių

Džiugu, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) pristatytame Lietuvos ekonomikos transformacijos plane „3i“ didelė dalis priemonių tęsia ankstesnės Vyriausybės pradėtus darbus. Toks tęstinumas – neabejotinas privalumas: viena vertus, jis leidžia neprarasti jau padaryto įdirbio, kita vertus – suteikia verslui daugiau stabilumo, aiškumo ir prognozuojamumo dėl būsimų sprendimų.

Džiugu, kad išliko dėmesys priemonėms, skatinančioms vietos ir užsienio investicijas, tradicinės pramonės įmonių technologinį atnaujinimą, modernizavimą ir robotizaciją, paramą įmonėms, kuriančioms ir gaminančioms ES strategines technologijas. Sveikintini ir siekiai mažinti biurokratinę naštą, plėsti viešojo bei privataus sektorių skaitmenizaciją, didinti viešųjų pirkimų efektyvumą ir skatinti inovatyvius pirkimus. Tokių tęstinių veiksmų sąrašą būtų galima dar ilginti.

Tarp naujai pasiūlytų ar atnaujintų priemonių išsiskiria dėmesys gynybos pramonės plėtrai, verslo augimui regionuose bei dirbtinio intelekto sprendimų diegimui tiek versle, tiek viešajame sektoriuje. Šių krypčių svarba, regis, nekelia abejonių.

Vis dėlto pastebėtina, kad EIM planuojamų veiksmų plane numatytas tik vienas kiekybiškai pamatuojamas rodiklis – „Sukurti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų subalansuota regionų ekonominė plėtra (ne mažiau kaip 30 proc. investicijų iki 2030 m. nukreipta į regionus)“. Tai ambicingas, tačiau sveikintinas siekis. Gaila, kad daugiau aiškių, kiekybiškai ar kokybiškai pamatuojamų rodiklių plane nepateikiama.

EIM pastangos nukreiptos į verslo integraciją į tarptautines MTEPI vertės kūrimo grandines, inovacijų ir eksporto rinkų plėtrą bei biurokratinių suvaržymų mažinimą.

Žinoma, net ir suplanuotuose veiksmuose galima įžvelgti tobulintinų vietų. Kai kuriuose iš jų pasigendama konkretumo. Pavyzdžiui:

• kalbant apie vietos ir užsienio investicijų skatinimą, neminimas reinvestuojamo pelno neapmokestinimo klausimas;
• planuojama įvertinti valstybės valdomų įmonių valdysenos ypatumus ir parengti naują valdymo modelį, tačiau pamirštamas valstybės valdomų įstaigų, teikiančių paslaugas verslui (pvz., Inovacijų agentūra, Investuok Lietuvoje), efektyvumo aspektas.

Dar vienas trūkumas – plane nenurodyti finansiniai ištekliai veiksmams, kuriuose numatoma kažką „remti“ ar finansuoti. Dėl to kyla pagrįsta rizika, kad kai kurie veiksmai bus įgyvendinti tik minimalia apimtimi. Pavyzdžiui, eksporto rinkų plėtra įvardyta kaip prioritetinė kryptis, tačiau įmonių, siekiančių didinti eksportą, finansavimas nenumatytas. Eksporto skatinimas, deja, lieka finansinės paramos paraštėse – o tai apmaudu.

Kalbant apie reguliacinio pobūdžio priemones – teisinį reglamentavimą, licencijavimą, leidimus ir kt. – jų kokybinė nauda paaiškės tik praktikoje. Čia itin svarbus konstruktyvus ministerijos ir verslo dialogas, įsiklausymas į konkurencingumo didinimo aspektus. Šioje srityje LPK pasirengusi aktyviai veikti ir tikisi, kad pastangos duos realių rezultatų, o ne liks tik deklaracijomis.