Lietuvos Verslo Taryba pateikė savo poziciją dėl minimaliosios mėnesinės algos nustatymo

Lietuvos verslo taryba, vienijanti Lietuvos pramonininkų konfederaciją, „Investor’s Forum“, Lietuvos darbdavių konfederaciją ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją, kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, išreikšdami nuomonę, kad reikia keisti MMA nustatymo formulę. Š. m. birželio 8 d. vykusiame Trišalės tarybos posėdyje įvyko šio klausimo svarstymas. Šalys nerado sutarimo, todėl Lietuvos verslo taryba pateikė savo poziciją dėl minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) nustatymo.

Atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvoje nustatant MMA dydį yra atsižvelgiama tik į du kriterijus: prognozuojamą vidutinę mėnesinę algą ateinančiais metais (neįskaitant priedų) bei MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykį ketvirtadalyje pirmaujančių ES šalių.

Pagal dabartinę MMA formulę, Lietuvos banko skaičiavimais, kurie remiasi Finansų ministerijos ekonominėmis prognozėmis, MMA kitais metais galėtų augti 9,6 proc., arba 62 eurais (iki 703 eurų). Finansų ministerija taip pat prognozuoja, kad 2022 m. darbo našumas, palyginamosiomis kainomis, augs tik 2,3 proc. Taigi, patvirtinus šį dydį, MMA augimas daugiau nei keturis kartus viršys darbo našumo augimą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Trišalės tarybos posėdžio metu, svarstant minimalaus mėnesinio atlyginimo nustatymo 2022 metams klausimą, profesinių sąjungų pusė pasiūlė MMA didinti iki 750 eurų. Tokiu atveju disproporcija tarp tvaraus verslo pajėgumo kelti atlyginimus pagal darbo našumo pokyčius ir MMA didinimo siektų net 8 kartus. Netvarus minimaliosios algos didinimas nekurs pridėtinės vertės Lietuvos ekonomikai, tačiau, atvirkščiai, turės neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikos konkurencingumui, skatins kainų augimą, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais mažins visų Lietuvos gyventojų atlyginimus.

Savo kreipimesi Verslo Taryba pažymi, kad dabartinėje Lietuvos MMA nustatymo formulėje nėra įvertinti visi kriterijai ir neleidžia identifikuoti visas šalis tenkinančios, teisingos MMA, todėl siūlo įvertinti ir pritaikyti šiuo metu ES institucijose svarstomoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl Adekvačios minimaliosios algos įvardytus MMA nustatymo kriterijus:

• Nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio perkamąją galią, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas ir mokesčių bei socialinių išmokų įnašą;
• Bendrą bruto darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą;
• Bruto darbo užmokesčio augimo greitį;
• Darbo našumo pokyčius.

Europos Komisijos pasiūlyti MMA nustatymo kriterijai yra visapusiškesni ir labiau atliepiantys ekonomikos procesus, orientuoti į ES šalių konkurencingumo globalioje pasaulio rinkoje išlaikymą, todėl Verslo taryba ragina įvertinti galimybę perkelti šiuos kriterijus į Lietuvos MMA dydžio nustatymo formulę. Lietuvos Verslo taryba tvirtai laikosi pozicijos, kad MMA nustatymo formulę reikia keisti, įvertinant ir įtraukiant kriterijus, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl Adekvačios minimaliosios algos.