V. Janulevičius: pramonės lūkesčiai gerėja, bet tai – tik atokvėpio akimirka
Lietuvos pramonės nuotaikos gerėjo jau antrą mėnesį iš eilės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) vasario mėn. siekė 48,6 ir nuo 2024 m. balandžio mėn. buvo pirmą kartą didesnis nei ilgametis vidurkis nuo 2015 metų (48).
Kaip pažymi LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonės nuotaikos, iki JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbiant apie planuojamus 25 proc. muitus Europos Sąjungos prekėms, gerėjo, bet džiaugtis dar anksti.
„Matome statybų sektoriaus atsigavimą dėl viešųjų pirkimų ir mažėjančių palūkanų, baldų ir tekstilės gamintojai po ilgo sąstingio jaučia šiokį tokį pagyvėjimą. Tačiau dalis pramonės šakų – pavyzdžiui, chemijos ir metalo gaminių sektoriai – toliau susiduria su rimtais iššūkiais: nesąžininga konkurencija, mažėjančia paklausa, brangstančiais kaštais.
Vokietijos pramonės lūkesčiai pastaraisiais mėnesiais atrodo geriau, bet nereikia apsigauti – jie vis dar nepasiekė stabilaus augimo. Jei JAV įves naujus muitus Europos gamintojams, pirmiausia kentės Vokietijos eksportas, o tai tiesiogiai atsilieps ir mūsų tiekimo grandinėms. Lietuva yra eksportuojanti šalis, todėl be aiškios strategijos, kaip stiprinti konkurencingumą ir apsaugoti mūsų gamintojus globaliame kontekste, šis trapus atsigavimas gali būti tik trumpalaikė atokvėpio akimirka arba net saviapgaulė.Lūkesčių gerėjimą vasario mėn. didžiąja dalimi lėmė pramonės įmonių pasitikėjimas gerėjančiomis pramonės produkcijos gamybos prognozėmis. Kas trečia pramonės įmonė mano, kad artimiausiu metu gamybos apimtys augs. Ilgėja laikotarpis, kuriam įmonės yra užsitikrinusios gamybos užsakymus”, – sako LPK prezidentas.
Kartu su teigiamomis nuotaikomis dėl produkcijos gamybos, bunda ir lūkesčiai dėl produkcijos kainų augimo. Jau kas ketvirta pramonės įmonė mano, kad produkcijos kainos artimiausiu metu augs. Teigiamos nuotaikos dėl produkcijos gamybos gaivino ir lūkesčius dėl darbuotojų skaičiaus didinimo. Šių metų pradžioje pramonės įmonių lūkesčiai dėl eksporto iš esmės nekito. Įmonės nesitiki artimiausiu metu reikšmingo pagerėjimo eksporto rinkose. Jos prisitaikė ir susitaikė. Praėjusiais metais šalies eksporto susitraukimas 7,7 proc. didžiąją dalimi palietė reeksportą, bet ne lietuviškos kilmės prekių gamintojus, kurių eksportas traukėsi tik 0,3 procento.
Kartu su Lietuvos pramone vasarį gerėjo ir visos euro zonos pramonės lūkesčiai. Jie šių metų pradžioje augo ir euro zonos pramonės PMI (angl. Purchacing Managers‘s Index) vasario mėn. jau siekė 47,3, kai paskutinį praėjusių metų mėnesį dar tik vos viršijo 45 (45,1). Vokietijos pramonės lūkesčiai šių metų vasario mėn. buvo geriausi per visus paskutinius 12 mėnesių ir geriausi nuo 2023 metų vidurio. Vokietijos pramonės produkcijos apimtys ir naujų užsakymų skaičiai krito lėčiausiu tempu. Be to, tikimasi, kad po ką tik pasibaigusių rinkimų naujai formuojama valdanti dauguma Vokietijoje vykdys ekonomikai ir verslu palankią politiką, kurioje numatoma sumažinti energijos išteklių kainas, sumažinti mokesčius verslui, skatinti gynybos pramonės vystymą.
Reikia paminėti, kad Vokietijos ekonomikos atsigavimas ir visos Europos Sąjungos ekonomikos augimo dinamika susiduria su ne viena geopolitine ir ekonomine rizika. Konflikto Ukrainoje sprendimai bei JAV tarptautinės prekybos protekcionistinė politika gali reikšmingai paveikti tiek visos Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos ekonomikos augimą šiais metais.Šiek tiek mažėjo Lietuvos pramonės įmonių dalis, kuri mano, kad paklausa eksporto rinkose yra nepakankama ir augo dalis įmonių, kurios teigia, kad ši paklausa tampa tenkinanti. Jau antrą mėnesį iš eilės augo įmonių turimų užsakymų skaičiai. Lietuvos pramonės įmonės jaučiasi turinčios užsakymų daugiau nei trims mėnesiams į priekį (3,2 mėnesio). Didžioji dalis įmonių vertina, kad jų turimos gatavos produkcijos atsargos yra pakankamos. Perteklinių gatavos produkcijos atsargų kiekius fiksuoja tik kas penkta chemikalų ir chemijos produktų gamybos bei guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektorių įmonės. Minėto chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriaus įmonės patiria didelę konkurenciją iš Rusijos trąšų gamintojų, kurių pigesnė produkcija importuojama į Europos Sąjungos rinką.
Atsigaunant statybų sektoriui, mažėjant paskolų kainai ir augant vartotojų perkamajai galiai eksporto rinkose, baldų pramonė taip pat rodo atsigavimo ženklus.
Lūkesčiai dėl naujų darbuotojų samdymo pagerėjo pirmą kartą per paskutinius keturis mėnesius. Trys iš keturių pramonės įmonių Lietuvoje mano, kad artimiausiu metu jos naujų darbuotojų nesamdys ir tik viena iš dešimties įmonių mano, kad jos mažins darbuotojų skaičius. Tačiau kas ketvirta chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriaus įmonė svarsto apie darbuotojų skaičiaus mažinimą artimiausiu metu. Tuo tarpu kas trečia baldų gamybos, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos bei kas ketvirta kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos ir tekstilės gaminių gamybos įmonė svarsto apie darbuotojų skaičiaus didinimą artimiausiu metu.
Vasario mėn. pramonės įmonių pajėgumų panaudojimas dar sumažėjo ir siekė 70,1 proc., kai sausio mėn. buvo 71,1 procentų. Pramonės pajėgumų panaudojimas nuo 2022 metų gruodžio mėn. nesiekia ilgamečio pajėgumų panaudojimo lygio (75 proc. 2015 – 2024 m. vasario mėnesiais). Reikšmingai didesnis nei vidutinis visoje pramonėje vasario mėn. pajėgumų panaudojimas buvo fiksuotas baldų gamybos (85,0 proc.; sausio mėn. – 86,5 proc.) ir drabužių siuvimo (80,2 proc.) sektoriuose, o reikšmingai mažesnis – kitų nemetalo mineralinių produktų (53,1 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (61,9 proc.) ir medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamybos (63,7 proc.) sektoriuose. Pajėgumų panaudojimas per mėnesį labiausiai mažėjo tekstilės gaminių gamybos (mažėjo net 4,6 proc. punkto nuo 72,7 proc. sausio mėn. iki 68,1 proc. vasario mėn.) ir drabužių siuvimo (mažėjo 4,2 proc. punkto nuo 84,4 proc. sausio mėn. iki 80,2 proc. vasario mėn.) sektoriuose.
Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai vasario mėn. buvo fiksuoti baldų gamybos (lūkesčių indeksas vasario mėn. siekė 53,1, sausio mėn. – 51,2), tekstilės gaminių gamybos (52,8, sausio mėn. – 52,2), kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos (52,0, sausio mėn. – 53,5), kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (50,2, sausio mėn. – 41,2) ir chemikalų ir chemijos produktų gamybos (49,2, sausio mėn. – 49,7) sektoriuose. Tuo tarpu maisto gamybos, drabužių suvimo, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos, guminių ir plastikinių gaminių gamybos, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos sektorių įmonių lūkesčiai vasario mėn. buvo prastesni nei vidutiniškai visų pramonės sektorių.
*Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Pramonės lūkesčių indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.). Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.
