Lpk Logo Lt

Sveikatos technologijų vystymas – neišmatuotos galimybės Lietuvai

2016 04 30

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad Lietuva pasaulio mastu negarsėja konkrečiais produktais ir paslaugomis, todėl didžiausią sėkmę gali garantuoti ilgalaikių prioritetų nustatymas ir konkrečių sričių stiprinimas. Sveikatos technologijas jis įvardina kaip vieną perspektyviausių sektorių, galinčių būti tvirta konkurencingumo atrama Lietuvai, jei verslas, mokslas ir politikai vieningai sutars šiai sričiai skirti didesnį dėmesį bei reikalingus resursus.

„Daugelis prisimena sovietmetį, kai visi darė, ką išmanė. Jei buvo gamykla, kuri gamino elektros variklius, šalia ji turėjo ūkį, kurį „šefavo“, taip pat šiltnamius, kur augino agurkus. Toks mąstymas išlikęs iki šių dienų: pabarstom visoms sritimis po truputį pinigų ir tikimės maksimalaus rezultato. Tačiau reikia suprasti, kad visko daryti negalime. Turime pasirinkti sritis, kuriose siekiame būti geriausi ir vieningai stengtis dėl reikšmingo rezultato“, – kalbėjo pramonininkų vadovas.

Pabarstom visoms sritimis po truputį pinigų ir tikimės maksimalaus rezultato. Tačiau reikia suprasti, kad visko daryti negalime. Turime pasirinkti sritis, kuriose siekiame būti geriausi ir vieningai stengtis dėl reikšmingo rezultato.

Pasak LPK prezidento, Lietuva turi didelių perspektyvų technologijų, sveikatos mokslų srityse: biomedicinos mokslų populiarumas auga, mokymosi bazė yra aukšto lygio, šalyje rengiami puikūs gydytojai, kurių kvalifikacija aukštai vertinama Europoje. Sąlygos užsiimti sveikatos technologijomis taip pat puikios – išvystyta infrastruktūra, sukurti slėniai, kuriais negali pasigirti kitos šalys.

Tačiau  R.Dargis pastebi, kad šiuose slėniuose vis dar trūksta protų, su kuriais į Lietuvą ateitų inovacijos ir pinigai: „Kadangi pastaraisiais metais Lietuva nukentėjo dėl emigracijos, galėtume suteikti specialią kortą sveikatos mokslų specialistams iš užsienio gyventi ir dirbti Lietuvoje, taip juos telkti tokiuose centruose, kad kurtų produktus, kurie būtų konkurencingi pasaulyje“.

Jis taip pat pabrėžė, kad be energijos, resursų ir politinės lyderystės nepavyks pasiekti sukoncentruoto proveržio vienoje iš prioritetinių sričių: „Jei nebus bendro supratimo, kad valstybei, verslui, mokslui svarbu stiprinti sveikatos technologijas, tuomet reikšmingo rezultato neturėsime. Jeigu visgi nuspręsime auginti šią sritį Lietuvoje, tuomet turime aiškiai sutarti, kad pradedame tokius specialistus ruošti jau mokyklos suole, investuojame į aukštąjį ir universitetinį mokslą, giliname tyrimus ir siekiame pritraukti verslą“, – sako LPK prezidentas.

Jeigu visgi nuspręsime auginti šią sritį Lietuvoje, tuomet turime aiškiai sutarti, kad pradedame tokius specialistus ruošti jau mokyklos suole, investuojame į aukštąjį ir universitetinį mokslą, giliname tyrimus ir siekiame pritraukti verslą.

Naujausia statistika rodo, kad sveikatai pastaraisiais metais buvo skiriama daugiausia investicijų JAV ir paslaugų bei produktų brangimas buvo didžiausias. Pasaulyje gyventojų išlaidos sveikatai išaugo 4 kartus, ateityje jos ir toliau didės, taip pat augs ir sveikatos paslaugų, susijusių su ilgu gyvenimu, poreikis.

„Įžiūrėkime galimybes ten, kur jų nemato kiti, ir tuomet turėsime konkurencingą Lietuvą“, – kalbėjo R.Dargis.

Sveikatos technologijos apima biotechnologijų, biomedicininės inžinerijos ir biomedicinos mokslinius tyrimus, t.y. nuo fundamentalių žinių gavimo iki technologijų kūrimo ir jų taikymo klinikinėje praktikoje. 2015 m. Lietuvos sumanios specializacijos strategiją oficialiai patvirtino Europos Komisija, kurioje viena iš pagrindinių inovacijų krypčių yra įvardintos sveikatos technologijos ir biotechnologijos.

Lietuva yra pirmaujanti Europoje specialistų kiekiu sveikatos technologijų srityje, kurių didelę dalį parengia Vilniaus, Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai. Lietuvoje sutelktas didelis sveikatos technologijų sektoriaus mokslinis potencialas naudojasi integruotų studijų, mokslo ir verslo centrų (slėnių) „Santaka“ ir „Santara“ moksline infrastruktūra.

Remiantis Europos Komisijos rengiama Inovacijų sąjungos švieslente (angl. „Innovation  Union Scoreboard“), kuri leidžia palyginti, kaip sekasi ES valstybėms  narėms  inovacijų  srityje, per paskutinius metus Lietuva iš kuklių novatorių grupės persikėlė į vidutinių novatorių grupę. 

Susijusios naujienos

Vidmantas Janulevičius. ECB ir palūkanos: kai vietoje šal...

2024 06 07
Dsc 3767

Vidmantas Janulevičius. Laukti negalima mažinti…

2024 04 08
Jose Martin Ramirez Carrasco 45sjajsjarq Unsplash

Vidmantas Janulevičius. O ar jums paaugo atlyginimas? Lai...

2024 04 04
Robert Anasch Wnp7qnhhtyw Unsplash
Archyvas, Darbo rinka, ekonomika, konkurencingumas, Švietimas ir mokslas, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"signature":"9874198ac12149bb29a3740491eeb18e","user_id":2,"time":1711471143,"lang":"lt","post__not_in":[3743],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, Darbo rinka, ekonomika, konkurencingumas, \u0160vietimas ir mokslas, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="504">

Įrašykite paieškos frazę: