Svarstant ES pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo pasiūlymą turi būti atsižvelgta į atskirų pramonės šakų specifiką

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Europos parlamento narius iš Lietuvos ir Eurokomisarą Virginijų Sinkevičių dėl ES pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (CBAM), dėl kurio Europos Komisija planuoja paskelbti pasiūlymą liepos mėnesį. LPK remia šią priemonę, kadangi ji yra būtina siekiant užtikrinti lygesnes konkurencijos sąlygas ES šalių įmonėms, turint omenyje ambicingus ES klimato neutralumo tikslus ir atitinkamų įsipareigojimų stoką iš pagrindinių prekybos partnerių pusės. 

ES institucijose vykstant intensyvioms politinėms ir techninėms rengimo diskusijoms, siekiama atkreipti dėmesį į Lietuvos pramonei svarbiausius būsimojo Europos Komisijos pasiūlymo aspektus:

1. Vertindami Lietuvos trąšų ir cemento gamintojų galimybes įgyvendinti naujus aplinkosauginius tikslus, pasisakome už tai, kad įvedus CBAM šie anglies dioksido nutekėjimo riziką patiriantys sektoriai gautų dalį nemokamų apyvartinių taršos leidimų (ATL) bent iki 2030 metų, t. y. kad šiame etape šios dvi priemonės liktų kaip viena kitą papildančios, o ne kaip alternatyvos.  Visos prognozės ir politinis ES kursas rodo ATL kainų kilimą ateityje.  Šios papildomos išlaidos sumažintų įmonių pajėgumus investuoti į mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriančias ar CO2 neutralias technologijas ir taip mažinti globalias emisijas.
2. CBAM mechanizmas turėtų būtų paremtas veidrodiniu esamai ATLPS principu: pagal esamą metodiką turėtų būti skaičiuojamos realios importuojamo produktų gamybos CO2 emisijos; iš šio lygio atimant ETS numatytomis maksimaliomis emisijų vertėmis (benchmark) pagrįstas ES pramonei suteikiamas nemokamų ATL lygio emisijas; už emisijas, viršijančias ETS numatytus maksimalius emisijų lygius (benchmark), importuotojas mokėtų esamą ETS ATL rinkos kainą.
3. Pasisakome už tai, kad tarp prioritetinių sektorių, kuriems CBAM būtų taikomas pirmiausiai, būtų būtent trąšų ir cemento gamintojai, drauge su elektros ir plastiko (PET) sektoriais, o ilgainiui turėtų būti įtraukta ir daugiau sektorių bei subsektorių. Azotinių trąšų ir cemento gamybos pramonė yra brandi, gamybos technologijos ir jų efektyvumas yra aiškūs, gamintojų skaičius pasaulyje yra ribotas. Todėl tokių produktų gamybai CBAM taikymas būtų paprasčiausias. Be to šių pramonės šakų ES gamintojai jau dabar patiria žymius ATL kaštus, tuo tarpu kai trečiųjų šalių gamintojai, net ir turėdami gerokai didesnes CO2 emisijas tonai produkto, tokių kaštų nepatirdami, naudojasi konkurenciniu pranašumu. CBAM tokią situacija pakoreguotų.