Šiaurės ir Baltijos šalių verslo bendruomenė išplatino Europos Komisijai skirtą kreipimąsi dėl ES ekonomikos atkūrimo plano
Po trečiadienį įvykusio nuotolinio Šiaurės ir Baltijos šalių verslo organizacijų prezidentų susitikimo, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas Europos ekonomikos atkūrimo planui, ketvirtadienį dešimties organizacijų vadovai, tarp kurių ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, išplatino Europos Komisijai ir Šiaurės ir Baltijos šalių vyriausybėms skirtą kreipimąsi. Jame prašoma užtikrinti tikslingą finansinių pagalbos priemonių, padėsiančių ES valstybėms narėms atsigauti po koronaviruso pandemijos, paskirstymą ir panaudojimą.
Kreipimesi pažymima, kad atsakingas ir kryptingas ES ekonomikos atkūrimo lėšų paskirstymas paspartintų skaitmeninimo ir ekonomikos žalinimo procesus, o tai padėtų sustiprinti Europos konkurencingumą, užtikrinti tvarų augimą bei ekonomikos atsinaujinimą.
Šiaurės ir Baltijos šalių verslo konfederacijų atstovai akcentuoja, kad labai svarbu naujos kartos ES lėšas skirti ilgalaikėms investicijoms, o ne biudžeto spragoms užpildyti.
„Finansinė parama turi būti suderinta su ekonomikos gaivinimo poreikiais ir strateginiais ateities prioritetais. Lietuvos ekonomikos atsigavimo ir augimo lūkesčiai yra glaudžiai susiję su ES ekonomikos atkūrimo ir atsparumo priemone. LPK prisideda pasiūlymais Vyriausybei, kaip šias lėšas „įdarbinti“, kad būtų sukurta kuo didesnė pridėtinė vertė. Tai puiki galimybė ir Lietuvai, ir kitoms ES šalims narėms sparčiau įgyvendinti Pramonės 4.0 transformacijos procesus: skaitmeninimo, automatizavimo, robotikos, didžiųjų duomenų analitikos, didelio našumo skaičiavimo, daiktų interneto ir kt.“, – sakė V. Janulevičius.
Norint užtikrinti, kad priemonė „Next Generation ES“ prisidėtų prie tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo, Šiaurės ir Baltijos šalių verslas atkreipia Komisijos dėmesį į būtinybę vykdyti tokią lėšų paskirstymo ir naudojimo stebėseną, kuri taip pat padėtų dalintis geriausia lėšų panaudojimo praktika tarp narių
