Lpk Logo Lt

R.Dargis: „Valstybės įmonės yra neišnaudotas Lietuvos potencialas“

2016 04 08

Europos Komisija ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai įvairiais pjūviais įvertino Lietuvą. Tarptautiniai ekspertai atkreipė ypatingą dėmesį į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, artimiausi darbai, norint suvaldyti laukiančią demografinę krizę, valstybės turto efektyvesnis valdymas ir investicijų pritraukimas.

„EBPO ir Europos Komisija patvirtino tai, į ką dėmesį stengiasi atkreipti LPK jau ne vienerius metus: Lietuva yra viena iš sparčiausiai Europoje senstančių valstybių, dideli emigracijos skaičiai, o didžiausia darbingo amžiaus žmonių dalis per artimiausius 10-20 metų pasitrauks iš darbo rinkos. Todėl ateityje dirbančių žmonių kuriama pridėtinė vertė turės būti didesnė, kad būtų galima sumokėti ir neišvengiamai augsiančius mokesčius, iš kurių valstybė turės išlaikyti socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sistemas, taip pat infrastruktūrą“, – šią savaitę lankydamasis Kupiškyje ir Klaipėdoje kalbėjo LPK prezidentas.

EBPO ir Europos Komisija patvirtino tai, į ką dėmesį stengiasi atkreipti LPK jau ne vienerius metus: Lietuva yra viena iš sparčiausiai Europoje senstančių valstybių, dideli emigracijos skaičiai, o didžiausia darbingo amžiaus žmonių dalis per artimiausius 10-20 metų pasitrauks iš darbo rinkos. Todėl ateityje dirbančių žmonių kuriama pridėtinė vertė turės būti didesnė, kad būtų galima sumokėti ir neišvengiamai augsiančius mokesčius, iš kurių valstybė turės išlaikyti socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sistemas, taip pat infrastruktūrą.

EBPO ekspertai prognozuoja, kad valstybės išlaikymui reikės vis daugiau pinigų, kai dirbančių žmonių mažės, o pensijas gaunančiųjų – augs.

„Mūsų BVP augimui įtakos labai daug turi europiniai pinigai. Todėl pirmą stiprų smūgį m8s7 ekonomika pajus po 2020 m., kai sumažės Lietuvai skiriamų europinių pinigų mastai. Įsivaizduokime, juk 2020 metais mūsų liks 2,5 mln. ir iš jų 1 mln. bus pensininkai. Tai reiškia, kad jau dabar reikia europinius pinigus ne tik įsisavinti, bet panaudoti taip, kad gautume grąžą ir jie padėtų sukurti pagrindą tvariam ekonomikos augimui“, – sakė R.Dargis.

LPK prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad trūksta politinės valios imtis svarbių struktūrinių pokyčių. Pradėti galima nuo efektyvesnio valstybės ir jos turto valdymo, taip pat aktyvesnio investicijų pritraukimo.

„Didžiulis valstybės potencialas yra valstybės įmonėse. XXI amžiuje didelė dalis valstybės įmonių vis dar niekaip nepereina prie skaidraus šiuolaikinio valdymo modelio. Kalbu apie kelių, energetikos, transporto įmones, miškų urėdijas. Neveltui EBPO pastabos šioje srityje labai griežtos“, – teigė R.Dargis.

Didžiulis valstybės potencialas yra valstybės įmonėse. XXI amžiuje didelė dalis valstybės įmonių vis dar niekaip nepereina prie skaidraus šiuolaikinio valdymo modelio. Kalbu apie kelių, energetikos, transporto įmones, miškų urėdijas. Neveltui EBPO pastabos šioje srityje labai griežtos.

Turėdama maždaug 130 valstybės įmonių ir turto, kurio bendra vertė sudaro apie 20 proc. BVP, Lietuvos valstybė yra ne tik didžiausias akcininkas ir komercinio turto savininkas šalyje, bet ir prekių bei paslaugų tiekėja tokiuose sektoriuose kaip transportas ir energetika.

Nors dauguma reformų, susijusių su valstybės įmonėmis, yra parengtos, dar reikia užtikrinti jų įgyvendinimą ir atitiktį. Europos Komisija numato, jog kruopščiai įgyvendinus skirtingas reformos dalis, valstybės įmonių rezultatai galėtų dar labiau pagerėti. Apribojus komercinės ir nekomercinės veiklos arba valstybės įmonių tarpusavio kryžminį subsidijavimą būtų galima padidinti viešųjų paslaugų įsipareigojimo biudžeto išlaidų skaidrumą.

„Taip pat Lietuvai ypač svarbu prisitraukti investicijas – naujos gamyklos nereikalauja daug darbo jėgos, bet jos jungiasi į klasterius, sukuria aplink save infrastruktūrą kitoms įmonėms ir duoda užsidirbti kaip tarpininkams, taip pat augina paslaugų sektorių, kuria patrauklesnį regiono įvaizdį“, – kalbėjo LPK prezidentas.

Taip pat Lietuvai ypač svarbu prisitraukti investicijas – naujos gamyklos nereikalauja daug darbo jėgos, bet jos jungiasi į klasterius, sukuria aplink save infrastruktūrą kitoms įmonėms ir duoda užsidirbti kaip tarpininkams, taip pat augina paslaugų sektorių, kuria patrauklesnį regiono įvaizdį.

Pagal 2015 m. Pasaulio Banko ir „Doing Business“ indikatorius Lietuva yra viena iš patraukliausių šalių pradėti verslą. Pagrindinės to priežastys: sumažėjusios laiko bei finansinės sąnaudos, norint pradėti verslą Lietuvoje. Taip pat valdžia neturi didelės verslo reguliavimo galios.

Nors matyti ženklus teigiamas poslinkis, remiantis Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksu, kai kuriais aspektais Baltijos šalių kontekste daug kur atsiliekame: dideliu skirtumu pralaimime tiek Latvijai, tiek Estijai biurokratinės naštos įtakos užsienio investicijoms atžvilgiu.

Susijusios naujienos

„BusinessEurope“ tyrimas rodo būtinybę skubiai reformuoti...

2024 02 13
Nick Abrams Ftkfx3xzicc Unsplash

V. Janulevičius: Kas atsitiko su Estija ir kokias pamokas...

2024 02 06
Woman Writing In A Notebook

V. Janulevičius: Rekordinio akcizo istorijoje – šviesa tu...

2024 01 24
V. Janulevičius
Archyvas, Demografija, ekonomika, Emigracija, Europos Komisija, investicijos, konkurencingumas, Pranešimai žiniasklaidai, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"lang":"lt","post__not_in":[3781],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, Demografija, ekonomika, Emigracija, Europos Komisija, investicijos, konkurencingumas, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="502">

Įrašykite paieškos frazę: