Pramonės lūkesčių indeksas rugsėjį stabilizavosi, tačiau pramonės lūkesčiai tebėra žemiau neutralios ribos
Po pavasarį ir vasaros pradžioje fiksuoto smukimo Lietuvos pramonės lūkesčiai rugsėjį neblogėjo, tačiau aiškaus atsigavimo ženklų kol kas nėra. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) apskaičiuojamas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) rugsėjį siekė 47,65 punkto ir grįžo į liepos lygį. Indeksas jau ketvirtą mėnesį laikosi ties 47–48 punktų riba – žemiau neutralios 50 punktų reikšmės.
Rugsėjo rezultatas rodo, kad nuo pavasario matytas lūkesčių silpnėjimas bent kol kas nebesitęsia, tačiau pats pramonės veiklos fonas išlieka sudėtingas. Paklausos vertinimai tebėra silpni, o išorinėje aplinkoje atsirado papildomų rizikų. Šių veiksnių poveikis įmonių sprendimams ir lūkesčiams gali stipriau atsispindėti artimiausių mėnesių duomenyse.
„Rugsėjo rezultatas rodo, kad pramonės lūkesčių kritimas sustojo, tačiau kalbėti apie posūkį dar per anksti. Indeksas jau keturis mėnesius laikosi beveik tame pačiame lygyje ir vis dar yra žemiau neutralios 50 punktų ribos, o įmonių vertinimai dėl paklausos išlieka prasti. Be to, verslo aplinka per pastarąjį mėnesį netapo lengvesnė – vėl padidėjo palūkanų normos, išaugo energijos kainų rizika, išlieka geopolitinis neapibrėžtumas. Todėl rudenį priimami valstybės sprendimai turėtų mažinti, o ne didinti neapibrėžtumą verslui ir skatinti investicijas į produktyvumą bei konkurencingumą“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Sektorių padėtis išsiskiria vis labiau
Rugsėjo duomenys rodo gana skirtingą atskirų pramonės šakų situaciją. 50 punktų ribą viršijo keturi iš dešimties stebimų sektorių – dvigubai daugiau nei rugpjūtį, tačiau penkiuose sektoriuose lūkesčiai per mėnesį pablogėjo.
Aukščiausias PLI ir toliau fiksuojamas kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje – 59,48 punkto, nors šiame sektoriuje indeksas mažėja jau antrą mėnesį iš eilės. Metalo gaminių gamybos PLI pakilo iki 56,50 punkto. Ryškiausias mėnesio pagerėjimas fiksuotas guminių ir plastikinių gaminių gamyboje – indeksas padidėjo 9,15 punkto iki 52,50 punkto. Baldų gamybos PLI padidėjo trečią mėnesį iš eilės ir pasiekė 52,43 punkto – aukščiausią lygį nuo 2025 m. vasario.
Tuo pat metu ryškiausia neigiama tendencija išlieka maisto pramonėje. Maisto produktų gamybos PLI rugsėjį sumažėjo iki 44,60 punkto ir smuko jau penktą mėnesį iš eilės. Balandį jis siekė 55,08 punkto, tad per penkis mėnesius sumažėjo beveik 10,5 punkto ir šiuo metu yra žemiausias nuo 2023 m. gruodžio. Drabužių siuvimo PLI sumažėjo iki 45,50 punkto, medienos gaminių – iki 46,90, kitų nemetalo mineralinių produktų – iki 47,48 punkto.
Chemikalų ir chemijos produktų gamybos PLI antrą mėnesį iš eilės didėjo ir pasiekė 35,43 punkto, tačiau šio sektoriaus lūkesčiai tebėra prasčiausi iš visų stebimų pramonės šakų. Tekstilės gaminių gamybos indeksas padidėjo nežymiai – iki 47,10 punkto.
Stabilizaciją daugiausia lėmė atsargų mažėjimas, o ne stipresnė paklausa
LPK ekonomistės Živilės Simonaitytės-Vasiliauskienės teigimu, bendro PLI pagerėjimo nereikėtų vertinti kaip paklausos atsigavimo signalo. Įmonių, kurių pagamintos produkcijos atsargos viršija įprastą lygį, dalis sumažėjo nuo 11 iki 8 proc., tačiau gaminamos produkcijos paklausą kaip mažesnę nei įprasta vertino 31 proc. įmonių – procentiniu punktu daugiau nei rugpjūtį.
„Rugsėjį matome pirmiausia įmonių prisitaikymą prie silpnesnės paklausos – mažinamos atsargos ir atsargiau planuojama gamyba. Tai padeda stabilizuoti lūkesčius, tačiau pati paklausa kol kas neatsigavo. Teigiama, kad virš 50 punktų ribos dabar yra keturi sektoriai, tačiau penkiuose iš dešimties sektorių lūkesčiai per mėnesį blogėjo, o maisto pramonės indeksas mažėja jau penktą mėnesį iš eilės. Todėl vien iš bendro indekso nedidelio padidėjimo daryti išvados apie platesnį pramonės atsigavimą dar negalime“, – sako Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Pasak jos, artimiausių mėnesių duomenys bus ypač svarbūs vertinant, ar dabartinė stabilizacija gali būti tvari. Tam reikėtų ne tik stabilizuotos gamybos, bet ir aiškesnio paklausos atsigavimo, o išorinės sąlygos šiuo metu tam nėra vienareikšmiškai palankios.
„Lietuvos pramonė yra stipriai priklausoma nuo eksporto, todėl tvaresniam atsigavimui reikės aiškesnių pagrindinių Europos rinkų, ypač Vokietijos pramonės, atsigavimo ženklų. Tačiau šiandien prie silpnos paklausos prisideda ir naujos rizikos – brangesnė energija, griežtesnė pinigų politika ir geopolitinis neapibrėžtumas. Tokioje aplinkoje dar svarbesnis tampa Lietuvos įmonių gebėjimas konkuruoti ne kaina, o produktyvumu, technologijomis ir didesne kuriama pridėtine verte. Todėl investicijų dinamika artimiausiu laikotarpiu bus ne mažiau svarbi nei eksporto paklausos pokyčiai“, – teigia Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
LPK vertinimu, rugsėjo PLI pirmiausia rodo, kad nuo pavasario trukęs pramonės lūkesčių silpnėjimas kol kas nebesitęsia, tačiau tai dar nėra atsigavimas. Indeksas išlieka žemiau neutralios ribos ir žemiau metų pradžioje fiksuotų reikšmių. Tolesnę jo kryptį lems ne tik pagrindinių eksporto rinkų būklė ir Europos pramonės ciklas, bet ir energijos kainų, finansavimo sąlygų, geopolitinio neapibrėžtumo bei Lietuvos įmonių konkurencingumo raida.
Apie Lietuvos pramonės lūkesčių indeksą
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksą (PLI) apskaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija, remdamasi Valstybės duomenų agentūros mėnesinio pramonės verslo tendencijų tyrimo duomenimis. Indeksas apibendrina pagrindinių Lietuvos apdirbamosios pramonės šakų įmonių vadovų vertinimus apie produkcijos gamybą, gamybos perspektyvas, paklausą, atsargas ir numatomą darbuotojų skaičių.
