Populiarūs politikų pažadai – nepamatuoti ir netvarūs
Artėjant Seimo rinkimams iš politikų sulaukiame vis daugiau pažadų pakelti mėnesinę minimalią algą (MMA), padidinti pensijas ir socialines išmokas. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atkreipia dėmesį į šalies ekonominius rodiklius, rodančius, kad tokių pažadų pildymas gali turėti neigiamas pasekmes tiek darbuotojams, tiek įmonių konkurencingumui.
Pirmąjį šių metų ketvirtį BVP augo 2,55 proc., palyginus su pirmuoju 2015 metų ketvirčiu (BVP to meto kainomis siekė 8 463,8 mln eurų). Tai gana aukštas pokytis, lyginant su praėjusių metų vidutiniu 1,6 proc. BVP augimo tempu. LPK šių metų pradžioje prognozavo, jog Lietuvos ekonomika šiais metais augs apie 2,5 proc.
Pernai realiajam Lietuvos BVP augus tik 1,6 proc., realusis darbo užmokestis privačiame sektoriuje padidėjo 6,5 proc. – tai 4 kartus sparčiau nei augo šalies BVP.
2011–2015 m. laikotarpyje šalies ūkio su individualiomis įmonėmis vidutinis darbo užmokestis augo 22,02 proc. arba vidutiniškai 5,51 proc. per metus. Tai yra vienas sparčiausių įverčių visoje Europoje, tačiau pasidžiaugti, jog šie skaičiai išaugo dėl natūralios rinkos ir įmonių konkurencijos negalime, kadangi rodiklius vienareikšmiškai išpūtė politinis MMA didinimas – jis tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai augo 8,05 proc. per metus. Toks politinis MMA didinimas buvo nelogiškas ne tik dėl palyginti žemos infliacijos visą laikotarpį, tačiau ir dėl žymiai lėčiau augančio darbo jėgos našumo.
LPK taip pat pažymi, jog 2011–2015 m. laikotarpyje darbo jėgos našumas vidutiniškai augo tik 1,5 proc. per metus. Darbo našumas ir investicijos į kapitalą vis dar negali atsverti smarkiai išpūstų vidutinių atlyginimų ir ateityje gali sukelti neigiamų pasekmių tiek Lietuvos pramonei, tiek visai ekonomikai.
Lietuvoje vis dar jaučiame ir investicijų badą: investicijų apimtys vis dar 7,7 proc. mažesnės nei pries krizę. Tokia situacija kelia grėsmę ir eksportuotojų konkurencingumui.
