Naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo įsigaliojimo laukiama jau šią vasarą
Vasario 28 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) organizuotame konsultaciniame posėdyje buvo aptartas Ūkio ministerijos parengtas Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas. Posėdyje dalyvavusi Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Ūkio ministerijos atstovai ir teisininkai pristatė verslui aktualius įstatymo pakeitimus.
LPK viceprezidento Daliaus Gedvilo teigimu, viešieji pirkimai turi didžiulę svarbą mūsų valstybei, verslui ir mūsų pačių gyvenimui. Pasak jo, šimto darbo dienų sukaktį atšventusi Vyriausybė pradeda viešinti savo nuostatas dėl viešųjų pirkimų. Verslas stebi pasiruošimą centralizuoti viešuosius pirkimus, taip pat ES valstybių gerąją praktiką, įvairius būdus kaip standartizuojamas ir skaidrinamas viešųjų pirkimų sektorius.
„Verslininkai uždirba viešajam sektoriui pinigui, o viešasis sektorius juos leidžia, nes viešieji pirkimai yra mokesčių mokėtojų perskirstyti pinigai. Valstybės mastu per viešuosius pirkimus kasmet prasisuka nuo 4 iki 5 mlrd. eurų“, – sakė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė.
Lietuvos rezervas, D. Vilytės teigimu, yra tarp 15-25 proc. sutaupytų viešųjų pirkimų pinigų. Tai sudarytų nuo 0,6 iki 1,25 mlrd. eurų per metus, kuriuos sutaupius, būtų galima efektyviau panaudoti.
VPT vadovės pristatyti pagrindiniai įstatymo pakeitimai šiose srityse:
- Pasirengimas pirkimui
- Skelbimo paskelbimas
- Pirkimo dokumentų reikalavimai
- Kvalifikacijos reikalavimai
- Pirkimo vykdymas
- Pasiūlymų vertinimas
- Sutarties vykdymas
- Sankcijos
LPK viceprezidento D. Gedvilo nuomone, įstatymas turėtų būti lankstus į rinką ateinančioms inovacijoms ir technologijoms. Viešųjų pirkimų srityje taip pat būtų galima dalį sprendimų įgyvendinti, taikant IT ir įvairias inovacijas.
Posėdyje dalyvavęs advokatų kontoros Ellex asocijuotasis teisininkas, laikini vadovaujantis Viešųjų pirkimų ir VPSP pogrupiui, Marius Dobilas nuramino verslą, kad naujasis įstatymas nėra kardinali reforma – iš esmės perkelta teismų praktika, institucijų išaiškinimai ir geroji praktika.
Jo teigimu, aktualiausi verslui pakeitimai ir šie:
- Pirkimų reglamentavimas
- Rinkos konsultacijos
- Pirkimų skaidymas
- Dėmesys „žaliesiems“ ir soc. atsakingiems pirkimams
- Reikalavimai konsorciumo nariams
- Konfidenciali pasiūlymų informacija
- Naujas pirkimo būdas – inovacijų partnerystė
- Trumpesni pasiūlymų pateikimo terminai
- Tiekėjų teisių gynimas
Vilytė priminė, kad direktyvos perkėlimas ir įstatymo priėmimas Lietuvos nacionalinėje teisėje turėjo įvykti 2016 m. balandžio 18 d., bet pakeisto galiojančio įstatymo dar neturime ir šiandien.
„Esame finišo tiesiojoje, liko labai nedaug. Dar neaišku, ar pavasario sesijoje įstatymas bus patvirtintas. Garantijų negaliu duoti, bet labai tikimės. Lietuviai kaip paskutiniai pagonys Europoje, turbūt bus ir paskutiniai, kurie priims Viešųjų pirkimų įstatymą“, – teigė D. Vilytė.
Šiuo metu įstatymas yra svarstomas Seime. Du papildomi komitetai yra pateikę savo išvadas, įvykę svarstymai pagrindiniame Ekonomikos komitete, pavasario sesijoje planuojama jį priimti. Prognozuojamas įstatymo įsigaliojimas yra 2017 m. birželio 1 d. arba liepos 1 d.
Daugiau informacijos:
- D. Vilytės skaidrės „Viešųjų pirkimų naujovės ir aktualijos Lietuvoje“
- M. Dobilo skaidrės „Aktualiausi verslui Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai“ (Atkreipiame dėmesį, kad skaidrėse pateikta informacija nėra tiksli aktualios įstatymo projekto redakcijos santrauka)
