Naujo Europos politinio sezono pradžia: Lietuvos ekonominio konkurencingumo iššūkiai
Lapkričio 15 d. „Europos namuose“ Vilniuje vykusioje konferencijoje „Naujojo Europos politinio sezono pradžia“ dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, kalbėdamas apie Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos ekonominį konkurencingumą, jo iššūkius ir galimybes, akcentavo, kad ES praranda savo pasaulinį konkurencingumą. Jei 1990 metais ES sukuriamas BVP sudarė 25,1 proc. viso pasaulio BVP (vertinant perkamosios galios standartais – PGS, remiantis Tarptautinio valiutų fondo duomenimis), tai 2024 metais jau tik 14,4 proc. viso pasaulio BVP buvo generuojama ES.
Sumažėjo ir JAV sukuriamos BVP dalis. 2024 metais joje sukuriamas BVP sudarė 15,0 proc. viso pasaulio BVP, kai 1990 metais šioji dalis dar viršijo 20 proc. ir siekė 21,8 procentus. Kinijos, atvirkščiai, BVP dalis tuo pačiu metu tik augo. Jei 1990 metais Kinijoje buvo generuojama tik 3,6 proc. pasaulio BVP, tai 2024 metais toji dalis jau yra didesnė nei JAV ir ES ir siekia 25,1 procento.
ES praranda pozicijas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei pasaulyje pirmaujančių technologijų įmonių kūrimo srityse. Palyginti su JAV, pirmaujančių novatorių skaičius mažėja, o ES įmonių dalis tarp 2500 geriausių pasaulinių MTEP įmonių labai ženkliai sumažėjo. Transatlantinis atotrūkis tapo ypač didelis programinės įrangos kūrimo srityje, kur JAV įmonės sudaro 75 proc. viso pasaulio, o ES – 6 proc.
Priežasčių yra gana daug. Įmonėms reikia konkurencingos prieigos prie visų būtinų gamybos išteklių ir kapitalo, kuris yra sudėtingas ir brangus, taip pat energetikos krizė atskleidė mūsų pažeidžiamumą – šiandien ES įmonės susiduria su 2–3 kartus aukštesnėmis elektros kainomis nei JAV, mažėjančiomis investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, struktūrine priklausomybe ir išorės pažeidžiamumais, įgūdžių trūkumu visoje ekonomikoje ir mažėjančia darbo jėga, pertekliniu reguliavimu ir biurokratine našta, kuri stabdo investicijas (taip pat ir žaliojoje energetikoje), kurios galiausiai nukreipiamos į kitas šalis. „Kaip pats šviežiausias to pavyzdys Lietuvoje yra „Teltonikos“ stabdomos investicijos į aukštųjų technologijų parko statybą. Žemės paskirties keitimas, trunkantis dvejus metus, elektros tinklų neatvedimas valstybinės reikšmės projektui yra nesuprantamas dalykas”, – konferencijoje sakė V. Janulevičius.
Renginį organizavo Europos parlamento biuras Lietuvoje ir S&D frakcija Europos parlamente.
