Nauji ES siūlymai – veiksmingi prekybos apsaugos nuo dempingo ir subsidijų instrumentai
Europos Taryba bei Europos Parlamentas, dalyvaujant Europos Komisijai (trialogas), pagaliau susitarė dėl vienų svarbiausių prekybos apsaugos priemonių reformos ir pastarojo meto tarptautinę prekybą reglamentuojančių ES dokumentų: Reglamento (ES) Nr. 2016/1036 „Dėl apsaugos nuo importo dempingo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių“ ir Reglamento (ES) Nr. 1037/2016 „Dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių“.
Priimti svarbūs pakeitimai, susiję su antidempingo apskaičiavimu ir antisubsidijų tyrimo procedūromis, veiksmingų priemonių taikymu tiek rinkos, tiek nerinkos ekonomikos šalims, įrodymo naštos dėl vykdomo dempingo tema ir daugelis kitų.
Pokyčiai yra reikšmingi visam ES verslui, kaip teigė BusinessEurope generalinis direktorius Markus Beyrer: „Laisvą prekybą turi papildyti sąžininga prekyba. Sveikiname, kad ES turės veiksmingus prekybos apsaugos instrumentus, kurie gerbia PPO taisykles ir palaiko visiems ES rinkos operatoriams reikalingą apsaugos lygį“.
Lietuvos pramonininkų konfederacija aktyviai dalyvavo konsultacijose šiuo klausimu: Briuselyje ir Vilniuje vyko susitikimai su EK komisare C.Malmstrom bei kitais aukštais EK pareigūnais, EP nariais, vyko pasisakymai viešuose klausymuose, rengtos pozicijos ir rekomendacijos Lietuvos valstybinėms institucijoms.
Spalio 16 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė jungtinį eksporto ir užsienio ryšių komiteto, prekybos apsaugos priemonių darbo grupės bei Lietuvos-Kinijos verslo tarybos posėdį. Posėdyje LR URM Išorinių ekonominių santykių departamento direktorė Lina Viltrakienė pristatė reglamento pakeitimus ir naują antidempingo apskaičiavimo tvarką bei kitus užsienio prekybos ir prekybos su Kinija aspektus bei teisines aktualijas. Lietuvos pramonininkų vice prezidentas Vidmantas Janulevičius pasidalino savo vizito Pekine įžvalgomis.
Kinija yra svarbi ir auganti Lietuvos eksporto rinka. Prekybos apimtys 2016 m. duomenimis buvo 831,4 mln EUR: bendras eksportas augo 20 proc, lyginant su 2015 m. iki 123 mln EUR, importas iš Kinijos šiek tiek mažėjo – 2 proc, lyginant su 2015 m. iki 708 mln EUR. Lietuviškų prekių eksportą į Kiniją augino baldų pramonė, optikos, midicininių ir chirurginių prietaisų eksportas.
Sąžininga prekyba su Kinija ir prekybinių santykių vystymas yra aktuali problema visa ES. Neatsitiktinai š. m. rugsėjo mėnesį Pekine vyko aukšto lygio Europos verslo lyderių bei aukščiausio lygio buvusių valstybės pareigūnų dialogo pirmas susitikimas, kuriame BusinessEurope delegacijos sudėtyje dalyvavo viceprezidentas Vidmantas Janulevičius. Pekine lyderiai aptarė ekonominių santykių tarp ES ir Kinijos raidą ir problematiką, bendrus ES ir Kinijos prekybos ir investicinius projektus, bendradarbiavimą klimato kaitos ir žaliosios energetikos srityse, technologinės pažangos, inovacijų temas.
Vienas iš klausimų diskusijose buvo sąžiningos, nedempinginės prekybos temos. V. Janulevičius posėdyje aptardamas Pekino diskusijų nuotaikas ir rezultatus, apibendrino: „rinkos liberalizavimas vykdomas drauge su taisyklėmis, kurios efektyviai sprendžia konkurenciją ribojančias praktikas, tokias kaip dempingas ar subsidijavimas. Pekine akcentavome, kad turi būti sukurtas tarptautinėje prekyboje apskritai ir santykiuose su Kinija vienodas veikimo laukas visiems verslams. Konkurencija lemia inovacijų, investicijų ir verslo vystymo spartą. Mes Europoje siekiame turėti tokius apsaugos instrumentus, kurie gerbia PPO taisykles, bet tuo pačiu kovoja su nesąžiningomis trečių šalių prekybos praktikomis.“
EK siūlomi kovos su nesąžininga prekyba instrumentai ir tokios prekybos nustatymo metodologija užtikrina objektyvumą, vertinant rinkos iškraipymus, nesukuria papildomos įrodymų naštos rinkos dalyviams.