Medžiai meta lapus, o Lietuvos ekonomika – augimo tempus

Palyginimui, Europos Sąjungos realus ekonomikos augimas III ketvirtį siekė 0,3 proc., Vokietijos – 0,0 proc. (praėjusį ketvirtį ji fiksavo 0,2 proc. nuosmukį). Be Lietuvos, ekonomikos susitraukimą patyrė ir Airija bei Suomija (po –0,1 proc.). Tuo tarpu sparčiausias augimas stebėtas Portugalijoje (0,8 proc.), Čekijoje (0,7 proc.) ir Ispanijoje (0,6 proc.).

Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šių metų III ketvirčio realusis Lietuvos ekonomikos augimas taip pat buvo lėčiausias per pastaruosius keturis ketvirčius. Viena pagrindinių tokios tendencijos priežasčių – pramonės ir transporto sektorių stagnacija. Šie sektoriai, atsakingi už prekių judėjimą tarp gamintojų, tiekėjų ir pirkėjų, šiuo metu susiduria su rimtais iššūkiais.

„Lietuvos eksportuojantys sektoriai jaučia JAV pradėto prekybos karo poveikį, dėl kurio lėtėja tarptautinės prekybos augimas. Tuo pat metu didėja importas iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos ir Vietnamo, o darbo sąnaudos auga sparčiau nei darbo našumas. Kainos, kurias gamintojai gali taikyti už galutinę produkciją, kyla gerokai lėčiau nei gamybos sąnaudos.

Todėl nestebina, kad spalio mėnesį Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas smuko iki žemiausio lygio nuo 2024 m. sausio – 45,2 punkto. Be to, mėnesinis kritimas buvo didžiausias per pastaruosius septynerius mėnesius. Vis daugiau pramonės įmonių imasi kaštų optimizavimo“, – sako LPK ekonomistė Eglė Stonkutė.

Pasak jos, nors šiemet prognozuojamas apie 2,7 proc. realusis Lietuvos ekonomikos augimas, o kitąmet prie augimo galėtų prisidėti II pensijų pakopoje sukauptų ir susigrąžintų lėšų vartojimas bei paskutiniai RRF finansavimo instrumento pinigai, svarbu neapsigauti.

„Jei pramonė ir toliau buksuos, tvarumo kitų metų ekonomikos augimui augimui gali pritrūkti. Kitų metų pabaigoje, „kaukė“ gali nukristi, paaiškėjus, kad išlaidavimas buvo tik netvaraus augimo miražas“, – pažymi ekonomistė.