LPK susitikimas su Ukrainos Aukščiausiosios Rados nariais
Rugsėjo 13 d. įvyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovų ir LPK Lietuvos-Ukrainos verslo tarybos narių susitikimas su Lietuvoje viešinčiais Ukrainos Aukščiausiosios Rados Ekonomikos vystymo komiteto nariais.
LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius padėkojo Ukrainos parlamentarams už susitikimo iniciatyvą ir pristatė LPK veiklą, paminėjo LPK ir jos narių teikiamą neatlygintiną paramą medikamentais ir maisto produktais Ukrainos gynėjams ir civiliams gyventojams, vykdomą pasirengimą ir diskusijas su Lietuvos valdžios atstovais dėl dalyvavimo ilgalaikiuose Ukrainos šalies atstatymo projektuose.
LPK Lietuvos-Ukrainos verslo tarybos pirmininkas Aivaras Karalius informavo apie šios verslo tarybos veiklą bendradarbiaujant su Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjunga, bendrus renginius, keitimąsi informacija ir patirtimi, taip pat pristatė jo vadovaujamos įmonių grupės „BT Invest“ veiklą Ukrainoje, suteiktą humanitarinę paramą Ukrainos gyventojams maisto produktais. Jis išreiškė suinteresuotumą leisti vykdyti Ukrainos grūdų eksportą ne tik per Odesos regiono uostus, bet ir per Nikolajivo uostą, kuriame ši įmonių grupė valdo grūdų krovos terminalą.
A. Karalius pažymėjo, kad „tiesioginės Lietuvos verslo atstovų diskusijos su Ukrainos įstatymų leidėjais labai naudingos, o dabar tinkamas metas rengti trūkstamus įstatymus, projektuoti atstatomus objektus, kad po pergalės iš karto galėtumėm kibti į realius darbus“, išreiškė padėką Ukrainos gyventojams už stiprią dvasią ginant savo šalį nuo Rusijos agresijos.
Sveikindamas susitikimo dalyvius iš Kijevo, Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos prezidentas Anatolij Kinakh padėkojo partneriams Lietuvoje už sistemingą paramą Ukrainai, apžvelgė pastarųjų metų bendradarbiavimą tarp dviejų asocijuotų verslo struktūrų ir dvišalio bendradarbiavimo verslo tarybų, sudarant galimybes Ukrainoje plėtoti skaitmeninį pastatų projektavimą, Ukrainos verslui naudotis Europos Sąjungos fondų lėšomis, mokesčių lengvatomis ukrainiečiams steigiant verslus Lietuvoje, Lietuvai pernai vykdant pilotinį mokyklos Avdijivkoje modernizavimo projektą.
Ukrainos parlamento nariai papasakojo apie nustatytas paskatas didelėms užsienio investicijoms, pramoninių parkų plėtrą ir valstybės paramą įrengiant jų infrastruktūrą, pakvietė Lietuvos verslą dalyvauti Ukrainos infrastruktūros atstatymo projektuose, ypač tuose sektoriuose, kuriuose Lietuvos verslas turi stiprybių ir konkurencinių pranašumų, taip pat dalyvauti valstybinių įmonių privatizavime, vystyti Ukrainoje didelę pridėtinę vertę kuriančias veiklas, perdirbant vietoje medienos ir kitas žaliavas, teikti siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, žadėjo visokeriopą pagalbą sprendžiant kylančius klausimus ir įveikiant administracines kliūtis.
Vykusioje diskusijoje A. Karalius pasidžiaugė jau pradedančia veikti Ukrainoje hipotekos sistema, kuomet valstybė remia bankų teikiamas ilgalaikes paskolas būstui įsigyti su 7-8 proc., o kariškiams su 3 proc. metinėmis palūkanomis.
LPK viceprezidentas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas pasakė, jog šiuo metu „Lietuva ir Ukraina gali rasti abipusiai naudingus ekonominius ir socialinius sprendimus. Siūlome leisti Ukrainos piliečiams, iki karo pradžios vasario mėn. dirbusiems užsienyje, taip pat ir Lietuvoje krovininių automobilių vairuotojais, nemobilizuotiems šiuo metu dalyvauti karinėje šalies gynyboje, grįžti į Lietuvą ir tęsti darbą tose įmonėse, kuriose jie dirbo iki šio karo pradžios. Tokie Ukrainos piliečiai įsipareigotų nedelsiant grįžti į Ukrainą, jei būtų mobilizuoti į šalies karinę gynybą“. Ukrainos parlamentarai suabejojo, ar pavyktų įteisinti tokią išimtį teisės aktuose, esą tuomet tokių pat išimčių ir leidimų išvykti į užsienį prašytų ir kitų profesijų Ukrainos piliečiai.
LPK Lietuvos-Ukrainos verslo tarybos narę-įmonę atstovaujantis Vidas Andrikis pasiūlė padovanoti ir padėti įdiegti įmonės sukurtą Ukrainos mokykloms skirtą elektroninio dienyno programinę įrangą.
LR Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius apibendrindamas vykusią diskusiją pasidžiaugė įvykusiu praktišku dialogu: „kviečiu abiejų šalių verslo atstovus ir parlamentarus toliau kalbėtis tarpusavyje, teikti siūlymus ir ieškoti sprendimų, aptarti atsiveriančias naujas galimybes, dirbti petys petin.“
