Lpk Logo Lt

LPK ragina Ūkio ir Finansų ministerijas grąžinti reinvesticijų lengvatą

2016 04 22

Reaguodama į viešai pasirodžiusią informaciją apie Ūkio ministerijos planus grąžinti reinvesticijų lengvatą, dėl kurios sugrąžinimo abejoja Finansų ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) teikia savo nuomonę dėl reinvesticijų lengvatos naudos.

LPK partnerių – įstaigos „Investuok Lietuvoje“ – duomenimis per 2010–2015 metus į Lietuvą pritraukti investuotojai jau sumokėjo apie 200 mln. eurų, kurie apima mokesčius, akcizus, prestižą ir kitus finansine išraiška interpretuojamus rodiklius, o dėl multiplikatoriaus efekto, kuris skatina vietos verslo plėtrą, surinkta dar virš 100 mln. eurų. Perspektyvoje paaugęs Lietuvos patrauklumas dėl reinvestuojamo pelno galėtų padėti pamatus dar spartesniam Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautui. Kitą vertus, lengvata reinvesticijoms padėtų ne tik pritraukti daugiau TUI, bet ir sumažintų paskatas įmonėms slėpti pelną, taip mažėtų šešėlinės ekonomikos dalis, o verslo aplinka ir finansai taptų skaidresni.

Remiantis EBPO pateikiama informacija apie 2015 m. tendencijas, matoma teigiama prognozė: sumažinus bendrą mokesčių tarifą 1 procentiniu punktu, galimas net iki 5 procentinių punktų investicijų padidėjimas. Tuo tarpu Finansų ministerijos minimi „nenumatyti biudžeto praradimai“ yra per daug neapibrėžtas dydis, ypač jei reinvestuojamo pelno lengvata pritrauktų daugiau investicijų į inovacijas, potencialiai leistų įdarbinti daugiau darbuotojų bei padidintų Lietuvos tarptautinį konkurencingumą. Tokiu atveju pridėtinė multiplikatoriaus efekto vertė ne tik galėtų atsverti Finansų ministerijos įvardintus „nenumatytus praradimus“, tačiau netgi konvertuotųsi į „nenumatytą biudžeto perteklių“.

Lyginant 2011 ir 2015 metų Pasaulio Ekonomikos Forumo (PEF) Konkurencingumo indekso rezultatus, Lietuva pagal Biurokratinės naštos poveikį užsienio investicijoms užėmė atitinkamai 113 ir 81 vietas. Nors ir padarėme pagirtiną pažangą, dar turime daug vietos tobulėti. Minimas pelno mokesčio lengvatos pakeitimas leistų Lietuvai kelti savo tarptautinį patrauklumą, kurio stygių pripažįsta ir valdžios atstovai. Taip pat nors pagal minėto PEF Konkurencingumo indekso Valstybės lėšų švaistymo rodiklį Lietuva ir pakilo iš 104 (2011 m.) į 92 (2015 m.) vietą, tačiau užimama pozicija neleidžia daryti prielaidos, jog surinktos pelno mokesčio lėšos bus teisingai išleistos ir turės geresnį efektą Lietuvos ekonomikai nei jau paminėti pavyzdžiai.

Lyginant Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis ateities tendencija galima dvejopa: nesiimant jokių priemonių ir pokyčių Lietuva liktų toje pačioje pozicijoje, o dar labiau tikėtina – vis labiau atsiliktų nuo kitų Baltijos bei Rytų Europos šalių ir ne tik negautų naujų investicijų, bet ir prarastų dabartines. Todėl svarbu moderniai ir proaktyviai vykdyti įvairias reformas, užtikrinant Lietuvos, kaip mažos ir atviros ekonomikos, patrauklumą užsienio investuotojams.

Ūkio ministerija parengė Pelno mokesčio įstatymo pataisą, numatančią, kad „į ilgalaikį turtą reinvestuotas įmonių apmokestinamasis pelnas tam tikrais atvejais būtų sumažintas iki 100 proc. ir tai galiotų 2016–2020 m. mokestiniu laikotarpiu patirtoms išlaidoms“. Tačiau Finansų ministerija vis dar negali atsakyti, „kokiu dydžiu ir kam bus nustatytos, pratęstos ar praplėstos lengvatos“.

Susijusios naujienos

V. Janulevičius: Kas atsitiko su Estija ir kokias pamokas...

2024 02 06
Woman Writing In A Notebook

V. Janulevičius: Kodėl ne tik per Kalėdas vertėtų galvoti...

2023 12 29
Eugene Zhyvchik Bbnd3wfwg0i Unsplash

ES ministrai priėmė bendrąją poziciją dėl Net zero pramon...

2023 12 12
Juan Encalada V1ipqy Fd4 Unsplash
Archyvas, ekonomika, Finansai, investicijos, TUI, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"lang":"lt","post__not_in":[3760],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, ekonomika, Finansai, investicijos, TUI, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="500">

Įrašykite paieškos frazę: