LPK pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Indonezijos pramonės ir prekybos rūmais
Spalio 30 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius Džakartoje, Indonezijoje, pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Indonezijos pramonės ir prekybos rūmais (KADIN).
„Viliuosi, kad stiprinamas bendradarbiavimas su Indonezijos pramonės ir prekybos rūmais duos reikšmingą impulsą dvišalių prekybinių santykių vystymui“, – pažymėjo R. Sartatavičius.
Susitarime pažymima, kad bus siekiama skatinti ir stiprinti dvišalę prekybą, investicijas ir ekonominius santykius. LPK ir KADIN numato keistis duomenimis ir informacija, susijusia su verslu, prekyba, investicijomis ir abiejų šalių ekonomikomis, taip pat padėti vienai kitai dalyvauti prekybos mugėse, parodose, konferencijose, seminaruose, verslo forumuose bei remti ir skatinti prekybos ir pramonės atstovų delegacijų bei misijų mainus, vizitus.
Susitikime su KADIN atstovais, LPK generalinis direktorius pasidžiaugė per pastaruosius ketverius metus augančia Lietuvos ir Indonezijos prekybos apimtimi. Remiantis Lietuvos statistika, ji išaugo beveik dvigubai ir pernai pasiekė 62 mln. eurų. 2022 m. pabaigoje Indonezijos investicijos į Lietuvą sudarė apie 3 mln. eurų, tuo tarpu lietuvių investicijos Indonezijoje siekė apie 7 mln. eurus.
Susitikime su KADIN atstovais, kuriame dalyvavo ir Indonezijos vyriausybės atstovai, ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, LPK generalinis direktorius paragino vyriausybes pradėti dvipusius derybų procesus dėl Dvigubos apmokestinimo išvengimo susitarimo sudarymo.
Taip pat buvo pasidžiaugta derybomis tarp Europos Sąjungos ir Indonezijos dėl laisvosios prekybos susitarimo ir pažymėta, kad būtų svarbu pradėti derybas dėl Investicijų apsaugos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Indonezijos.
„Tikrai turime neišnaudoto potencialo plėtoti dvišalį turizmą, akademinius ir mokslo mainus. Kai kurios Lietuvos įmonės suinteresuotos gauti pasiūlymus iš Indonezijos dėl tokių aukštos kokybės produktų kaip plienas, aliuminis ir kiti metalo produktai, taip pat stiklo saulės baterijoms, plastmasės, puslaidininkių, silicio produktų, medienos ir medienos gaminių, prieskonių ir kitų produktų bei žaliavų maisto ir farmacijos gamybai“, – pažymėjo R. Sartatavičius.