LPK komiteto posėdyje dėmesys eksportuotojams aktualiems klausimams ir eksporto prognozėms
Kovo 30 d. vykusiame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio prekybos ir ES reikalų komiteto posėdyje skirtas dėmesys eksportuotojams aktualiems šių dienų klausimams – nuo ES prekybos politikos peržiūros akcentų iki ekonominės diplomatijos (ambasadų, atstovybių, konsulatų) plėtros ir eksporto prognozių.
„Prekybos politika turi prisidėti prie sklandaus ir tvaraus ES ekonomikos atsigavimo ir ekonominio atsparumo didinimo. Tam būtini prekybos instrumentai, kurie prisidėtų prie ES tiekimo grandinių diversifikavimo, lygių konkurencinių sąlygų užtikrinimo, žaliosios bei skaitmeninės transformacijos. Didelį dėmesį taip pat skiriame ES ir Kinijos investiciniam susitarimui (CAI) ir subalansuotiems ES-Kinijos tarpusavio santykiams, nepaminant konkurencingumo ir vienodų sąlygų prekybai abiejose pusėse. Verslas visada deklaravo, kad demokratijos pamatiniai principai negali būti paminti, bet tuo pačiu turime ieškoti pragmatinių subalansuotų sprendimų, atsietų nuo politikos“, – pabrėžė Užsienio prekybos ir ES reikalų komiteto pirmininkas, LPK viceprezidentas Arūnas Laurinaitis.
Pasak viceprezidento A. Laurinaičio, Lietuva būdama nedidele ir atvira ekonomika, yra itin priklausoma nuo tarptautinės prekybos, todėl mums svarbu, kad ne tik ES, bet ir trečiosios šalys būtų atviros bendradarbiavimui, neiškraipytų konkurencijos ir būtų efektyviai ginami ES prekybos politikos principai.
Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius posėdyje pristatė ES paskelbtą komunikatą „ES prekybos politikos peržiūra – atvira, tvari ir tvirta prekybos politika“. EK pateiktame dokumente pabrėžiama būtinybė reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), kadangi dabartinės taisyklės nesudaro sąlygų efektyviai apsisaugoti nuo rinkos iškraipymų ir protekcionistinių sąlygų. Lietuva remia pastangas pereiti prie ekologiškesnės ir tvaresnės ekonomikos, o ES, būdama didžiausia pasaulio ekonomika, turi stiprius svertus skatinti šių tikslų įgyvendinimą pasauliniu mastu, todėl labai svarbu ES tvarumo tikslus derinti su ES pramonės konkurencingumu.
Posėdyje pristatyta naujosios LR Vyriausybės programoje kadencijos laikotarpiui numatyta ekonominės diplomatijos plėtra ir pajėgumų stiprinimas per strateginę diversifikaciją, Lietuvos ekonominio atstovavimo tinklo plėtrą, kur ypatingas dėmesį skiriamas Pietryčių Azijos valstybėms. Artimiausiu metu planuojama atidaryti Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje ir Singapūre, taip pat stiprinti atstovavimą Japonijoje ir Australijoje. Susitikime taip pat aptartos ir priemonės iškeltiems tikslams pasiekti. Valstybės biudžete numatytas didesnis finansavimas ekonominei diplomatijai leis jau šiemet sustiprinti ambasadas prioritetinėse šalyse ir skirti daugiau lėšų ekonominei veiklai. Planuojama iki 2024 metų užtikrinti, kad visose ambasadose padaugėtų ekonomines funkcijas atliekančių diplomatų ir konsultantų skaičius – pradedant atstovais atsakingais už komercinės veiklos stiprinimą žemės ūkio, susisiekimo, inžinerinės pramonės ir kitose srityse, o taip pat atsirastų konsultantų funkcijas atliekančių agentų dirbančių su tam tikra rinka.
VšĮ „Versli Lietuva“ pristatė Lietuvos eksporto rezultatus 2020 ir prognozes 2021 metams. Su visa pranešimo prezentacija kviečiame susipažinti ČIA.
