LPK ir „Pieno centras“ kreipėsi į Vyriausybę dėl Pieno įstatymo teisėkūros proceso

Šalies pramonės atstovai kreipėsi į Vyriausybę dėl tiesioginio įsikišimo Pieno įstatymo teisėkūros procese, kadangi teisės aktą rengianti Žemės ūkio ministerija toliau sistemingai ignoruoja ir neatsižvelgia į įvairių institucijų teikiamas pastabas.
Tokį kreipimąsi Vyriausybei pateikė Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir pienininkų asociacija „Pieno centras“. Pasak LPK generalinio direktoriaus Ričardo Sartatavičiaus, Pieno įstatymo pakeitimo projekte, kuriuo reglamentuojami žalio pieno gamintojų ir pirkėjų santykiai bei kainų reguliavimo principai, trūkumų įžvelgia ne tik pieno gamintojai bei perdirbėjai, bet ir Konkurencijos taryba, Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijos.
„Susipažinus su Pieno įstatymo pakeitimo projektu, kurį teisės aktų registre ministerija įregistravo šių metų rugpjūčio 21 dieną, akivaizdu, kad nei į socialinių partnerių, nei į valstybinių institucijų pateiktas esmines pastabas atsižvelgta nebuvo. Todėl visas pastabas Vyriausybei pateikėme pakartotinai“, – pažymi R. Sartatavičius.
LPK ir „Pieno centras“ tikisi, kad Vyriausybė inicijuotų Žemės ūkio ministerijos ir pastabas įstatymo projektui teikusių institucijų bei socialinių partnerių bendrą pasitarimą.
„Ir toliau laikomės nuomonės, kad nauja Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakcija turi būti parengta kokybiškai bei naujas reguliavimas turi spręsti sektoriaus problemas, kurti prielaidas jo vystymuisi, o ne formuoti biurokratinius barjerus“, – teigiama rašte.
Verslo atstovai akcentuoja, kad ministerijos registruotame Pieno įstatymo pakeitimo projekte pasigendama reikšmingų pastabų, kurias pateikė institucijos. Pavyzdžiui, institucijos išvadose pastebi, kad neatlikus išsamaus Pieno įstatymo pakeitimų poveikio konkurencijai vertinimo pažeidžiami Konkurencijos ir Teisėkūros pagrindų įstatymai. Tuo tarpu pieno gamintojų skirstymas į grupes pažeidžia ūkinės veiklos laisvę bei vartotojų interesus, todėl neatitinka ES teisės aktų reikalavimų.
Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas 2015 m. buvo priimtas nepagrįstai taikant ypatingos skubos tvarką. Konstatuota, kad įstatymas turėjo būti priimtas iš naujo, laikantis nustatytos tvarkos, atlikus poveikio konkurencijai ir ekonomikai vertinimus. Tą privalu buvo padaryti iki šių metų liepos 1 d., tačiau pavėlavus su teisėkūros procedūromis, vadinamasis Pieno įstatymas nustojo galioti.