LPK finansų ministrui pristatė siūlymus, kaip auginti Lietuvoje kuriamą vertę
Rugpjūčio 3 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovai susitiko su finansų ministru Taurimu Valiu ir naująja Finansų ministerijos politine komanda. LPK tapo pirmąja organizacija, kurios atstovus pokalbiui pakvietė jau visiškai susiformavusi ministro komanda.
„Verslo demonizavimo negali būti – visi žinome, iš kur atsiranda biudžeto pajamos ir pridėtinė vertė“, – susitikime akcentavo finansų ministras.
Susitikime aptarti sprendimai, nuo kurių priklausys Lietuvos gebėjimas pritraukti investicijas, plėsti gamybą ir kurti didesnę pridėtinę vertę.
Investicijoms – palankesnės sąlygos ir prieinamesnis kapitalas
Vienas svarbiausių LPK siūlymų – reinvestuojamam pelnui taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą. Tai paskatintų įmones Lietuvoje daugiau investuoti į įrangą, technologijas, automatizavimą ir dirbtinio intelekto sprendimus.
Taip pat atkreiptas dėmesys į ribotą kapitalo prieinamumą ir aukštą jo kainą – vieną pagrindinių Lietuvos pramonės ir viso verslo konkurencingumo iššūkių.
Gynybos finansavimas turi auginti ir Lietuvos pramonę
Lietuvai gynybai skiriant istoriškai dideles lėšas, svarbu ne tik tinkamai aprūpinti kariuomenę, bet ir stiprinti šalies gynybos pramonę, technologinius pajėgumus bei vietines tiekimo grandines.
Kalbant apie gynybą ir pramoninį bendradarbiavimą, akcentuota būtinybė mažinti išimtis ir perteklinį reguliavimą bei sudaryti daugiau galimybių Lietuvos verslui. Tinkamai panaudojusi šias investicijas, Lietuva iššūkius galėtų paversti ekonominėmis galimybėmis ir tapti regiono lydere.
Rytų pasienio regionams reikia atskiro ES dėmesio
LPK pabrėžė, kad Rytų pasienio regionams būtinas papildomas, o ne perskirstytas finansavimas, specialūs ES programų kriterijai, garantijos investuotojams ir lankstesnės valstybės pagalbos taisyklės.
Investicijos į strateginius sektorius ir dvigubos paskirties infrastruktūrą turi vienu metu stiprinti šalies saugumą, ekonominį atsparumą ir regionų gyvybingumą.
Verslas pasirengęs įsitraukti į būsimų investicijų planavimą
LPK yra pateikusi pasiūlymus rengiamam 2028–2034 m. Nacionalinės pažangos planui, kuris taps pagrindu Lietuvos deryboms dėl naujosios ES finansinės perspektyvos.
Konfederacija siekia būti įtraukta į investicijų prioritetų formavimą ir yra pasirengusi savo ekspertinėmis žiniomis prisidėti prie Lietuvos derybų su Europos Komisija.
Mažiau biurokratijos, daugiau skaitmeninių sprendimų
Verslas vis dar susiduria su pertekline administracine našta ir papildomu nacionaliniu reglamentavimu, vadinamuoju „gold plating“, ypač ES investicijų administravimo sistemoje.
LPK taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę spartinti Muitinės departamento procesų skaitmenizavimą ir išreiškė lūkestį, kad su naujuoju Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovu bus tęsiamas konstruktyvus dialogas bei reguliarus grįžtamasis ryšys.
Aptarti ir konkretūs mokestiniai klausimai: proporcingas saldintų gėrimų bei jų koncentratų apmokestinimas ir dalinio dyzelino akcizo grąžinimo mechanizmo įteisinimas tarptautiniams vežėjams.
Ministras informavo, kad politinė komanda jau įgauna pagreitį ir baigia rengti Vyriausybės priemonių planą. Daug dėmesio numatoma skirti kovai su šešėline ekonomika – kaip papildomų biudžeto pajamų šaltiniui valstybės gerovei ir svarbiausiems įsipareigojimams finansuoti.
Nuotraukos – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
