Lietuvos verslas vieningai ragina stabdyti žalingą mokesčių reformą: ji žlugdys ekonomiką, prarasime investicijas ir darbo vietas

Lietuvos verslo bendruomenė, atstovaujama net 121 asociacijos, kreipėsi į Finansų ministeriją ir valdančiosios koalicijos lyderius ragindama stabdyti valstybei žalingą mokesčių reformą. Anot verslo, esamų mokesčių didinimas bei naujų įvedimas padarys ilgalaikę ir sunkiai atitaisomą žalą šalies ekonomikai, stabdys investicijas, skatins kapitalo ir talentų pasitraukimą bei mažins gyventojų ir biudžeto pajamas. Visa tai lems mažesnį ekonomikos augimą ir blogins valstybės galimybes finansuoti gynybą.

Mokesčių reformos įstatymų paketas šiuo metu yra pateiktas viešai konsultacijai. Savo kreipimesi, kurį pasirašė rekordinis asociacijų kiekis, raginama nežlugdyti Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvų ir ieškoti alternatyvių sprendimų gynybai finansuoti.

Kasmet didinamas pelno mokestis atbaidys investicijas

Verslo bendruomenė pabrėžia, kad per dvejus metus siūlomas standartinio pelno mokesčio padidinimas 13,3 proc. punkto (iki 17 proc. 2026 m.) neigiamai paveiks mokestinės aplinkos prognozuojamumą ir pakenks investiciniam klimatui šalyje. Nors nominalus pelno mokesčio tarifas Lietuvoje išlieka vienas žemiausių regione, efektyvaus apmokestinimo požiūriu Lietuva atsilieka nuo kaimynų Latvijos ir Estijos, kur taikomas paskirstyto pelno apmokestinimo modelis.

Lietuvoje pelno paskirstymas apmokestinamas dvigubai – tiek įmonės lygiu (šiuo metu 16 proc. pelno mokestis), tiek akcininkų lygiu (15 proc. GPM nuo dividendų), dėl to efektyvus pelno apmokestinimo tarifas pasiekia 28,6 proc., o padidinus pelno mokestį siektų 29,5 proc.

Asociacijų teigimu, pelno mokesčio didinimas siųstų neigiamą žinutę investuotojams, ypač po to, kai užsienio investicijų pritraukimas reikšmingai sulėtėjo nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Papildoma pajamų suma į biudžetą gali būti menkesnė nei planuojama, o ilgalaikė žala investicinei aplinkai – reikšminga.

GPM didinimas naikins gerai apmokamas darbo vietas

Asociacijos nepritaria ir siūlomiems gyventojų pajamų mokesčio pakeitimams, numatantiems naujų progresinių tarifų įvedimą ir jų taikymą visoms asmens pajamoms.

Argumentuojama, kad Lietuvos biudžeto pajamos iš GPM jau dabar viršija OECD vidurkį, o kvalifikuotos darbo jėgos mobilumas ir kitų šalių pastangos pritraukti talentus mokestinėmis lengvatomis apsunkintų Lietuvos galimybes konkuruoti.

„Siūlomi pakeitimai drastiškai padidintų mokestinę naštą net ir nereguliarių pajamų atveju, pavyzdžiui, parduodant brangesnį turtą ar verslą, ir suduotų smūgį investicijų pritraukimui bei startuolių ekosistemos konkurencingumui“, – akcentuojama asociacijų pasirašytame rašte.

Taip pat teigiama, kad progresinis GPM ir individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių gali reikšmingai pakenkti regionų smulkiajam verslui, savarankiškai veiklai ir privačiai iniciatyvai, paskatinti šešėlinę ekonomiką ir sumažinti ekonomikos produktyvumą.

Verslo bendruomenės teigimu, pasaulinė praktika rodo, kad individuali veikla apmokestinama mažiau nei darbo santykiai, taip siekiant skatinti asmeninę atsakomybę ir verslumą.

Išaugs eilės pas gydytojus

Planai naikinti GPM lengvatą savanoriškam sveikatos draudimui taip pat verslo sulaukė kritikos. Asociacijų teigimu, ši lengvata yra svarbi darbuotojų motyvavimo priemonė, o jos panaikinimas didintų darbo vietų kainą arba lėšos motyvacijai būtų perskirstomos, dėl ko labiausiai nukentėtų darbuotojai.

„Neigiamas poveikis būtų juntamas ir sveikatos apsaugos sistemoje, nes esama sistema, susidedanti iš valstybinių ir savanoriškojo draudimo paslaugų, padeda subalansuoti pacientų srautą ir darbuotojų krūvį. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, padidėtų našta valstybinio draudimo sistemai, o tai reikštų ilgesnes eiles ir prastesnį sveikatos paslaugų prieinamumą visiems“, – kreipimesi pažymėjo verslo bendruomenė.

Nauji mokesčiai – ne laiku ir ne vietoje

Kritikos sulaukė ir naujų mokesčių – saldintų gėrimų bei draudimo įmokų – įvedimas. Saldintų gėrimų mokestis, anot asociacijų, labiausiai paliestų mažas pajamas turinčius gyventojus, o jo poveikis sveikatai būtų minimalus, nes Lietuva yra viena mažiausiai saldintų gėrimų suvartojančių šalių ES. Be to, mokestis apimtų ir produktus be pridėtinio cukraus, pavyzdžiui, sultis, o administracinė našta būtų didelė, kaip rodo Estijos pavyzdys.

Nepritariama ir siūlymui įvesti 10 proc. dydžio vadinamąjį saugumo įnašą visoms ne gyvybės draudimo įmokoms, išskyrus privalomąjį transporto priemonių draudimą fiziniams asmenims.

Draudimo įmokų apmokestinimą asociacijos vadina nesąžiningu ir diskriminaciniu, nes jis brangintų draudimo paslaugas, mažintų draudimo prieinamumą ir didintų riziką, kad nelaimių atveju verslai ir gyventojai negalės atsigauti po patirtų nuostolių. Tai ypač paveiktų transporto ir žemės ūkio sektorius, kuriems draudimas yra būtinas veiklos tęstinumui.

„Kadangi daugiau nei pusė draudimo paslaugų Lietuvoje skirta verslui, šis įnašas taptų dar vienu verslo mokesčiu, itin paveikiančiu transporto ir žemės ūkio sektorius. Mažinant paskatas draustis, asmenys ir verslai dažniau susidurtų su bankroto rizika, negalėdami padengti patirtų nuostolių“, – teigiama rašte.

Verslo bendruomenės nuomone, gynybos finansavimas turi būti grindžiamas visuotinumo principu, todėl ji nepritaria mokestinės naštos didinimui atskiriems verslo sektoriams.

„Valstybės fiskalinė politika turi būti strateginė, o ne grįsta trumpalaike biudžeto surinkimo logika. Sprendimai, darantys ilgalaikį poveikį investicijų klimatui, užimtumui ir verslo motyvacijai, negali būti priimami skubotai, ignoruojant ekonominę tikrovę“, – teigiama Vyriausybei adresuotame rašte.

Verslo asociacijos kviečia stabdyti Lietuvai žalingą mokesčių reformą ir bendradarbiauti ieškant būdų didinti tiek gyventojų, tiek biudžeto pajamas.

Kreipimąsi pasirašiusios asociacijos (abėcėlės tvarka):

1. American Chamber of Commerce in Lithuania
2. Aplinkos apsaugos asociacija
3. Asociacija „Fintech Hub LT“
4. Asociacija „INFOBALT“
5. Asociacija „Investors‘ Forum“
6. Asociacija „Istorinis miestas“
7. Asociacija „Lietuvos dizaino Forumas“
8. Asociacija „Lietuvos gėrimai“
9. Asociacija „Lietuvos keliai“
10. Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“
11. Asociacija „LithuaniaBIO“
12. Asociacija „Vienaragiai LT“
13. Atsakingo lošimų verslo asociacija
14. Atsinaujinančių degalų asociacija FUTURE FUEL
15. Auginimo Terpių Gamintojų Asociacija
16. Baltic Film & Creative Tech Cluster
17. British Chambers of Commerce
18. Civilinės aviacijos asociacija
19. Finansinių paslaugų įmonių asociacija (FINCO)
20. Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“
21. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA)
22. Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacija
23. Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija
24. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai
25. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai
26. Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga
27. Kurjerių ir vairuotojų asociacija
28. Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai
29. Lietuvos advokatūra
30. Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija
31. Lietuvos aludarių gildija
32. Lietuvos antstolių rūmai
33. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija (LATIA)
34. Lietuvos atsakingo verslo asociacija
35. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
36. Lietuvos bankų asociacija
37. Lietuvos branduolinės energetikos asociacija
38. Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija
39. Lietuvos darbdavių konfederacija
40. Lietuvos dizaino asociacija
41. Lietuvos draudikų asociacija
42. Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija
43. Lietuvos duomenų apsaugos pareigūnų asociacija
44. Lietuvos elektros energijos kaupiklių asociacija
45. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija
46. Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA
47. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija
48. Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija
49. Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA)
50. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija
51. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA)
52. Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija
53. Lietuvos jėgos trikovės sporto federacija
54. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija
55. Lietuvos kaimo turizmo asociacija
56. Lietuvos konferencijų vertėjų asociacija
57. Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacija (LIKOCHEMA)
58. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija
59. Lietuvos laivų savininkų asociacija
60. Lietuvos logistikos asociacija
61. Lietuvos lošimų verslo asociacija (LLVA)
62. Lietuvos loterijų asociacija
63. Lietuvos melioracijos įmonių asociacija
64. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (LMPA)
65. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
66. Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija (LINEKA)
67. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija (LINAVA)
68. Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija
69. Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių asociacija
70. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija
71. Lietuvos nekilnojamojo turto verslo asociacija
72. Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija
73. Lietuvos notarų rūmai
74. Lietuvos paukštininkystės asociacija
75. Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“
76. Lietuvos pramonininkų konfederacija
77. Lietuvos prekybos įmonių asociacija
78. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
79. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija
80. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija
81. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija
82. Lietuvos robotikos asociacija
83. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (vienija 43 asociacijas)
84. Lietuvos spaustuvininkų asociacija
85. Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubų asociacija
86. Lietuvos tiesioginės prekybos asociacija
87. Lietuvos turizmo rūmai
88. Lietuvos turto vertintojų asociacija
89. Lietuvos vaistinių asociacija
90. Lietuvos verslo konfederacija
91. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija
92. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija
93. Liftų įmonių asociacija
94. Maisto papildų gamintojų asociacija
95. Mažeikių verslininkų asociacija
96. Mažųjų alaus daryklų asociacija
97. Mineralinės vatos gamintojų asociacija
98. Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų asociacija
99. Nacionalinė buhalterių Asociacija
100. Nacionalinė elektros tinklų valdytojų asociacija (NETVA)
101. Nacionalinė pastatų priežiūros asociacija
102. Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija
103. Nacionalinė tabako gamintojų asociacija (NTGA)
104. Nacionalinė turizmo verslo asociacija
105. Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija
106. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai
107. Plungės pramonininkų sąjunga
108. Pluoštinių kultūrų augintojų asociacija
109. Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija
110. Statybos industrijos asociacija
111. Sūduvos pramonės ir verslo asociacija
112. Swedish Chamber of Commerce in Lithuania
113. Šiaulių pramonininkų asociacija
114. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai
115. Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacija
116. Tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių prekybos įmonių asociacija
117. Tarptautinės prekybos naftos produktais įmonių asociacija
118. Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas
119. Technologijų ir inovacijų paramos verslui asociacija
120. Transporto inovacijų asociacija
121. Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacija „Baltijos žvejas“