Lietuvos pramonės lūkesčiai gruodį toliau silpnėjo: spaudimą didina eksporto paklausos problemos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas 2025 m. gruodžio mėnesį sumažėjo iki 45,9 ir toliau įtvirtina nuo balandžio mėnesio besitęsiančią neigiamą lūkesčių trajektoriją. Per mėnesį indeksas smuko 0,2 punkto – nuo 46,1 lapkritį iki 45,9 gruodį.

„Ką tik pasibaigę metai Lietuvos pramonei buvo pažymėti ne tik silpnėjančiais lūkesčiais, bet ir būtinybe prisitaikyti prie užsitęsusio paklausos nuosmukio. Dalis įmonių jau buvo priverstos optimizuoti veiklą ir mažinti darbuotojų skaičių, o kol kas nematant aiškių eksporto rinkų atsigavimo signalų, kai kuriuose sektoriuose ir kitų metų scenarijai išlieka dar sudėtingesni“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Neigiamos nuotaikos fiksuojamos ir platesniame Europos kontekste. Euro zonos pramonės PMI (angl. Purchasing Managers’ Index) gruodžio mėn. sumažėjo iki 49,2 ir buvo žemiausias per pastaruosius aštuonis mėnesius. Nors euro zonos pramonės produkcija gruodį dar nežymiai augo, toliau mažėjo eksporto užsakymai ir buvo mažinami darbuotojų skaičiai. Tuo pat metu pramonėje naudojamų išteklių kainos augo sparčiausiai nuo 2024 m. rugpjūčio, o pagamintos produkcijos kainos beveik nekito.

Didžiausią neigiamą įtaką visos euro zonos pramonės lūkesčiams gruodį darė Vokietijos pramonės situacijos prastėjimas. Vokietijos pramonės PMI sumažėjo iki 47,7 (lapkritį – 48,2), o naujų užsakymų kritimas buvo sparčiausias nuo sausio mėn. Tai siejama su silpna paklausa eksporto rinkose. Darbuotojų skaičius Vokietijos pramonėje taip pat toliau mažėjo.

Silpniausia grandis – paklausos lūkesčiai

Gruodžio mėnesį Lietuvos pramonės lūkesčių indeksą labiausiai neigiamai veikė prastėjantys gaminamos produkcijos paklausos lūkesčiai. Tuo tarpu lūkesčiai dėl gamybos prognozių, gatavos produkcijos atsargų ir darbuotojų skaičiaus kito neženkliai.

Beveik nėra pramonės sektoriaus, kuriame įmonės manytų, kad paklausa artimiausiu metu bus per didelė. Du trečdaliai pramonės įmonių vertina paklausą kaip pakankamą, o trečdalis – kaip nepakankamą. Labiausiai dėl nepakankamos paklausos nerimauja:

• guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektorius (60 proc. įmonių),
• kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba (59 proc.),
• medienos ir medienos bei kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba (54 proc.).

Eksporto rinkos kelia vis daugiau nerimo

Kas penkta Lietuvos pramonės įmonė mano, kad paklausa eksporto rinkose artimiausiu metu mažės. Tokie lūkesčiai fiksuojami jau trečią mėnesį iš eilės ir yra prastesni tik 2023 m. antroje pusėje. Labiausiai dėl eksporto paklausos mažėjimo nerimauja tekstilės gaminių (37 proc.) bei guminių ir plastikinių gaminių (32 proc.) gamintojai.

Kartu 60 proc. pramonės įmonių mano, kad paklausa eksporto rinkose artimiausiu metu nesikeis, tačiau pastebima ir kita neigiama tendencija – blogėjantis konkurencingumo vertinimas ne ES rinkose. Jei metų pradžioje tik 6 proc. įmonių teigė, kad jų gebėjimas konkuruoti ne ES rinkose (įskaitant JAV) blogėja, tai gruodį taip manančių jau buvo 16 proc. Konkurencingumo vertinimas ES rinkoje taip pat prastėja, tačiau nuosaikiau.

Gamybos apimtys: daugiau stabilumo nei augimo

Daugiau nei pusė (55 proc.) pramonės įmonių mano, kad jų gamybos apimtys artimiausiu metu nesikeis, kas ketvirta prognozuoja augimą, o kas penkta – mažėjimą. Labiausiai dėl gamybos apimčių kritimo nerimauja kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorius – apie pusė šio sektoriaus įmonių jau nuo rugsėjo tikisi gamybos mažėjimo.

Guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektoriuje nuotaikos išlieka prieštaringos: daugiau nei trečdalis įmonių penktą mėnesį iš eilės prognozuoja gamybos mažėjimą, tačiau dalis įmonių tuo pat metu tikisi augimo. Tai rodo ryškią specializaciją pagal produktus ir rinkas. Gamybos augimu labiau pasitiki kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektorius (41 proc.).

Atsargos, kainos ir užimtumas – be ryškių pokyčių

Gatavos produkcijos atsargų lygis išlieka stabilus: daugiau nei 80 proc. pramonės įmonių teigia, kad atsargos yra pakankamos. Trys iš keturių įmonių nemano, kad artimiausiu metu reikšmingai keisis jų produkcijos kainos – tik 20 proc. tikisi kainų augimo, o 8 proc. – mažėjimo.

Lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus taip pat išlieka santykinai stabilūs. Trys iš keturių įmonių artimiausiu metu neplanuoja mažinti darbuotojų skaičiaus, viena iš dešimties svarsto apie mažinimą. Dažniausiai apie darbuotojų skaičiaus mažinimą galvoja chemikalų ir chemijos produktų gamybos įmonės (25 proc.). Prastėjančios nuotaikos fiksuojamos ir guminių bei plastikinių gaminių gamybos sektoriuje. Tuo tarpu darbuotojų skaičiaus didinimą svarsto kas trečia kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių įmonė.

Pajėgumų panaudojimas išlieka žemas

Gruodžio mėnesį pajėgumų panaudojimas Lietuvos pramonėje siekė 72,5 proc. ir išliko mažesnis nei ilgametis 75 proc. vidurkis. Ypač sudėtinga padėtis tekstilės gaminių gamybos sektoriuje – pajėgumų panaudojimas nesiekė 60 proc. (58,2 proc.) ir išlieka žemas jau penktą kartą nuo 2023 m. pradžios.

Sektorių skirtumai – ryškūs

Gruodžio mėnesį virš 50 punktų ribos lūkesčiai buvo tik dviejuose sektoriuose – kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje (55,3) bei chemikalų ir chemijos produktų gamyboje (51,2). Didesni nei vidutiniai visos pramonės lūkesčiai fiksuoti drabužių siuvimo (48,8) ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (47,4) sektoriuose.

Per mėnesį labiausiai lūkesčiai pagerėjo guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektoriuje (+8,9 punkto) bei chemijos pramonėje (+3,0 punkto). Tuo tarpu sparčiausias lūkesčių kritimas fiksuotas tekstilės gaminių gamyboje (-6,4 punkto) ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamyboje (-5,1 punkto).