Iki 2035 m. pasivyti Suomiją: LPK ir ekonomikos ir inovacijų ministras aptarė svarbiausius konkurencingumo sprendimus

Liepos 13 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nariai susitiko su ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu bei jo viceministrų komanda aptarti svarbiausių Lietuvos konkurencingumą lemiančių sprendimų. LPK vertinimu, būtent nuo jų priklausys, ar Lietuva įgyvendins iškeltą tikslą – iki 2035 metų pasivyti Suomiją pagal BVP vienam gyventojui. Diskusijos centre – investicijų skatinimas, Nacionalinės pažangos planas, inovacijų politika, talentų pritraukimas ir rytinio Europos Sąjungos pasienio konkurencingumo stiprinimas.

Reinvestuojamas pelnas – viena svarbiausių investicijų skatinimo priemonių

Vienas pagrindinių susitikimo klausimų buvo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, numatantys 0 proc. pelno mokesčio tarifą reinvestuojamai pelno daliai.

LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad verslas kalba ne apie pelno mokesčio atidėjimą, o apie investicijų skatinimą.

„Mes nekalbame apie atidėtą pelno mokesčio mokėjimą. Mes kalbame tik apie reinvestuojamą pelno dalį – apie investicijas į naujas technologijas, produktyvumą ir Lietuvos ekonomikos augimą.“

Ministras patvirtino, kad ministerija išlieka įsipareigojusi šiai iniciatyvai. Reinvestuojamo pelno modelis numatytas Vyriausybės programoje, todėl nėra prielaidų nuo jo atsitraukti. Vyriausybės priemonių įgyvendinimo plane numatoma įtvirtinti terminą, kad sprendimai būtų priimti dar šių metų spalio–lapkričio mėnesiais.

LPK atstovai taip pat akcentavo poreikį sprendimus grįsti ekonominiu modeliavimu.

Ministerija: LPK pasiūlymai Nacionalinės pažangos planui yra svarbus indėlis

Didelė susitikimo dalis buvo skirta 2028–2034 metų Nacionalinės pažangos planui.

LPK pabrėžė, kad rengdama pasiūlymus sutelkė verslo bendruomenę ir ekspertus, siekdama suformuoti bendrą Lietuvos konkurencingumo stiprinimo viziją. Tarp siūlomų prioritetų – skaitmeninimas, gynybos technologijos, transporto ir logistikos sektorius, maisto pramonė, investicijos į žiedinę ekonomiką ir energetinį efektyvumą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai patvirtino, kad LPK pateikti pasiūlymai buvo reikšminga pagalba rengiant ministerijos poziciją. Kartu pažymėta, kad Vyriausybės lygmeniu dar vyksta diskusijos dėl Nacionalinės pažangos plano detalumo.

Maisto pramonė – ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas

Susitikime daug dėmesio skirta maisto pramonės investicijoms.

LPK Agromaisto ir bioekonomikos komiteto narys Gytis Kauzonas pabrėžė, kad būtina aiškiai apsispręsti, kuri ministerija koordinuoja žemės ūkio produkcijos perdirbimo politiką. Pasak jo, sektoriui būtinos investicijos, kurios stiprintų konkurencingumą ir Lietuvos atsparumą.

Ministerijos vadovybė pažymėjo, kad maisto pramonė yra apdirbamosios gamybos dalis ir gali naudotis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos investicinėmis priemonėmis. Kartu sutarta tęsti diskusijas dėl papildomų instrumentų, kurie padėtų sektoriui sparčiau investuoti.

Eksperimentinės erdvės padėtų inovacijas diegti greičiau

Ministerijos atstovai informavo, kad jau identifikuotos pagrindinės teisinės kliūtys eksperimentinių erdvių (reglamentavimo smėliadėžių) įteisinimui, o ministras patvirtino, jog politinės valios šiems pakeitimams netrūksta.

Rytinio ES pasienio konkurencingumas turi tapti Europos prioritetu

Susitikime aptarta ir Lietuvos verslo bendruomenės iniciatyva Europos Sąjungos lygmeniu stiprinti rytinio ES pasienio regionų konkurencingumą.

LPK prezidentas V. Janulevičius pabrėžė, kad Europos saugumas neatsiejamas nuo ekonominio atsparumo, todėl pasienio regionams būtinos papildomos investicijų pritraukimo priemonės.

„Suprantame, kad SAFE instrumentas pirmiausia bus naudojamas divizijos poreikiams, tačiau rytinio ES pasienio regionams reikalingos ir papildomos paskatos verslui. Investicijos pasienio regionuose padėtų kurti darbo vietas ten, kur nedarbo lygis vis dar išlieka aukštesnis“, – sakė V. Janulevičius.

Ministerijos atstovai informavo, kad Europos Komisija iniciatyvą vertina palankiai, o Lietuva šiuo metu siekia platesnio kitų valstybių palaikymo. Vienas tikslų – lankstesnės valstybės pagalbos taisyklės ir didesnės investavimo paskatos rytinio ES pasienio regionams.

Talentų politika – būtina sąlyga konkurencingumui

LPK viceprezidentas Antanas Zabulis pažymėjo, kad siekiant iki 2035 metų pasivyti Suomiją vien ekonomikos augimo nepakaks. Per artimiausius metus Lietuvai reikės reikšmingai didinti kvalifikuotų specialistų skaičių – tiek perkvalifikuojant esamus darbuotojus, tiek pritraukiant talentus iš užsienio, jei siekiama iki 2035 metų pasivyti Suomiją.

Diskusijoje pažymėta, kad vieno talento pritraukimas ar perkvalifikavimas kainuoja apie 12 tūkst. eurų. Todėl reikės apie 2 mlrd. eurų investicijų ir aiškios, vienos institucijos koordinuojamos talentų politikos.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė informavo, kad ministerija jau yra parengusi teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama sukurti ilgalaikę talentų planavimo sistemą. Numatoma reguliariai prognozuoti, kokių specialistų valstybei reikės artimiausius penkerius metus, ir pagal tai planuoti jų rengimą, perkvalifikavimą ar pritraukimą iš užsienio. Šiuo metu projektas dar derinamas su kitomis institucijomis.

Gyvybės mokslai – investicija į ekonomikos augimą

Diskusijoje paliestas ir gyvybės mokslų sektoriaus vaidmuo Lietuvos ekonomikoje. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Jūra Smilgaitė klausė, ar Ekonomikos ir inovacijų ministerija sveikatos sektorių mato ne tik kaip viešųjų išlaidų sritį, bet ir kaip vieną iš ekonomikos augimo krypčių.

Ministras pabrėžė, kad gyvybės mokslai yra strategiškai svarbus aukštos pridėtinės vertės sektorius, o konstruktyvų bendradarbiavimą su Sveikatos apsaugos ministerija planuojama tęsti ir ateityje.

Apibendrindamas susitikimą V. Janulevičius pabrėžė, kad Suomijos šiandieninis ekonomikos lygis nėra atsitiktinumas – jį nulėmė dešimtmečius vykdytos investicijos į produktyvumą, inovacijas, talentus ir pramonę. Lietuva gali pasiekti tokį pat rezultatą, tačiau tam būtini nuoseklūs sprendimai jau šiandien. Būtent todėl reinvestuojamo pelno modelis, Nacionalinės pažangos planas, talentų politika ir investicijos į aukštos pridėtinės vertės sektorius turi tapti ilgalaikiais valstybės prioritetais.