Lpk Logo Lt

Europos žaliojo kurso pramonės planas stiprina Europos strateginę autonomiją

2023 04 06

Europos Komisijos pristatytas Europos žaliojo kurso pramonės planas Europos verslui, įskaitant Lietuvą, atneš nemažai pokyčių. Daugiausia pranašumų konkurencinėje kovoje ir galimybių pritraukti investicijas turės tos įmonės, kurios siekdamos savo tikslų orientuosis į poveikio klimatui mažinimą, diegs žaliąsias technologijas.

„Europai transformuojant savo energetiką, didelis vaidmuo tenka pramonei. Be tokių technologijų kaip vėjo jėgainės, šilumos siurbliai, fotovoltinės plokštės, vandenilis, mums būtų itin sudėtinga siekti ambicingų tikslų. Europoje ir visame pasaulyje švarių technologijų paklausa stipriai auga, norime, kad Europos pramonė galėtų aktyviai dalyvauti žaliojoje transformacijoje. Todėl pristatėme Europos žaliojo kurso pramonės planą, kuris paskatins investicijas į švarių technologijų ir produktų naudojimą bei gamybą. Tai būtina norint užtikrinti mūsų tiekimo saugumą ir likti pasaulio pramonės lydere, eksportuojančia savo produktus ir technologijas, o ne darbo vietas“, – teigia Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Europos žaliojo kurso pramonės planas brėžia svarbiausias veiklos gaires verslui, valdžios įstaigoms, finansų institucijoms. Planas apima visus ekonomikos sektorius, visų pirma transportą, energetiką, žemės ūkį, pastatų sektorių, taip pat plieno, cemento, informacijos ir ryšių technologijų (IRT), tekstilės ir cheminių medžiagų pramonę.

Jis grindžiamas keturiais ramsčiais: nuspėjama ir supaprastinta reglamentavimo aplinka, spartesne prieiga prie finansavimo, įgūdžių gerinimu bei tiekimo grandinių atsparumo užtikrinimu.

Verslui planas aktualiausias finansuojant tvarias investicijas, naudojantis palankesnėmis sąlygomis, planuojant investicijas, rengiant, vykdant investicinius projektus.

Įvairios Europos Sąjungos programos numato finansavimą žaliajai pertvarkai. 250 mlrd. EUR žaliosioms priemonėms skirta pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility; RRF). Pagal „InvestEU“ gali būti sutelkta 372 mlrd. EUR, įskaitant investicijas į poveikio klimatui neutralizavimą. Artimiausiu metu Europos Komisija ketina pristatyti Europos suverenumo fondą, kurio tikslas – finansuoti strategiškai svarbius Europos projektus žaliųjų technologijų srityje.

Todėl svarbu, kad šalies pramonės ir verslo bendruomenė kartu su valdžios institucijomis ruoštųsi artėjantiems pokyčiams.

Martynas Nagevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, sako, kad tiek Lietuvos įmonės, tiek užsienio investuotojai į Žaliojo kurso pramonės planą deda didelius lūkesčius. Anot jo, labai svarbu, kad kalbama ne tik apie verslo įsipareigojimus mažinti klimato kaitai daromą poveikį, bet ir apie valdžios institucijų, politikų įsipareigojimus.

 „Žalias investicijas planuojančioms įmonėms labai svarbu, kad būtų sukurta aiški sistema, kaip galima pasinaudoti parama, kokių kitų reguliavimo paskatų jos gali tikėtis. Verslui labai svarbus praktinis kiekvieno ES plano įgyvendinimas. Kalbant apie švarių technologijų, produktų gamybą bei naudojimą Lietuvoje, svarbus dėmesys ir parama mūsų šalies verslo planuojamoms investicinėms veikloms šioje srityje: strateginės infrastruktūros vėjo jėgainių logistikai, statybai ir aptarnavimui išvystymas Klaipėdoje atsižvelgiant į tai, jog vėjo turbinos Lietuvoje negaminamos, o atgabenamos jūra, saulės energetikos sistemos modulių gamyba ir jų integravimas pastatuose, transporto infrastruktūroje, elektrinių transporto priemonių gamyba, su tuo susijusi ličio jonų baterijų modulių surinkimo gamyba, tvaraus biokuro kogeneracinių elektrinių gamyba pasitelkiant vietinius išteklius ir mūsų įmonių turimas žinias. Kalbant apie užsienio investicijas, puikus pavyzdys gali būti Lietuvoje investicijas planuojanti Airijos bendrovė „Clonbio“. Ji Akmenės rajone planuoja už ­250 mln. EUR statyti augalinių baltymų gamybos bendrovę. Tai būtų didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje. Vis dėlto dėl šio verslo atėjimo vis dar konkuruojama su JAV ir Kanada, kurios gausiai remia klimato kaitą mažinančius verslus. Tokios investicijos sukurtų pridėtinę vertę ir Lietuvoje, ir ES šalims, bendrai kartu siekiant Europos strateginės autonomijos. Būtina užtikrinti ir tai, kad visos ES šalys, nepriklausomai nuo jų dydžio, galėtų plano siūlomomis galimybėmis naudotis vienodomis sąlygomis. Labai svarbu, kad Europa nebūtų tik vartotoja, bet ir gamintoja“, – kalba M. Nagevičius.

Pagrindiniai faktai

2023 m. vasarį Europos Komisija pristatė Europos žaliojo kurso pramonės planą. Jo tikslas – didinti Europos neutralaus poveikio klimatui pramonės konkurencingumą ir spartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui.

Planu siekiama sukurti palankesnę aplinką, kurioje būtų plėtojami ES švarių technologijų ir produktų gamybos pajėgumai, kurių reikia Europos klimato srities tikslams pasiekti, t. y. saulės fotovoltinė ir saulės šiluminė energija, sausumos vėjo jėgainės ir jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija, baterijos ir kaupimo technologijos, šilumos siurbliai ir geoterminė energija, elektrolizeriai ir kuro elementai, biodujos ir biometanas, anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo technologijos, tinklo technologijos ir kt.

Europos žaliuoju kursu be kita ko siekiama ES klimato, energetikos, transporto ir mokesčių politiką pertvarkyti taip, kad būtų pasiektas tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

Balandžio 5 d. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir asociacijos „Investors‘ Forum“ surengtoje konferencijoje „Europos žaliojo kurso pramonės planas: galimybės verslui“ buvo pristatytos pagrindinės Europos žaliojo kurso pramonės plano gairės.

Diskusijos dalyviai aptarė šalies verslo galimybes pasinaudoti Europos žaliojo kurso pramonės planu, taip pat poreikį į procesus įtraukti tiek verslo, tiek valdžios institucijų atstovus.

Diskusijoje apie šį planą savo įžvalgomis dalijosi Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Martynas Nagevičius, SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas Marius Stasiukaitis.

Diskusijos įrašas skelbiamas ČIA.

Susijusios naujienos

Europos verslas siunčia žinutę pirmininkavimui ES Tarybai...

2023 11 24
Original 5e9f3515 7f43 4928 B09a F663bd5f0f36

Indonezijos parlamentarai apsilankė Lietuvos pramonininkų...

2023 11 24
2023.11.23 In Parlamento Nariai Lpke 3 E1700813752707

Raginame eksportuotojus išsakyti poreikius dėl trūkstamų ...

2023 11 23
Adobestock 32789054 Scaled E1700734019261
Archyvas, Europos Komisija, Investuotojų forumas, Pranešimai žiniasklaidai, Visos naujienos, Žaliojo kurso pramonės planas"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"lang":"lt","post__not_in":[1473],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, Europos Komisija, Investuotoj\u0173 forumas, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, Visos naujienos, \u017daliojo kurso pramon\u0117s planas","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="499">

Įrašykite paieškos frazę: