Europos naujų idėjų forume (EFNI) aptartas ekonomikos gaivinimo planas
Europos naujų idėjų forumas (EFNI) yra tradicinis ir vienas didžiausių forumų Europoje, skirtas pasaulinėms ekonominėms tendencijoms, naujoms idėjoms ir Europos dabarties bei ateities problemoms aptarti. Šiemet vykusiame forume, vienoje iš plenarinių sesijų, skirtų paramos programoms verslui ES ir valstybėse narėse „Atsigavimas – verslo paramos programų modelių ir efektyvumo įvertinimas Europos kontekste“, dalyvavo Europos Parlamento nariai, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos konfederacijų vadovai bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
V. Janulevičius glaustai pristatė problemas, su kuriomis susidūrė Lietuvos pramonė ir verslas 2020 metų pirmoje pusėje, akcentavo valstybės vaidmenį ir pristatė valstybės pagalbos priemones įmonėms bei apžvelgė patirtus verslo sunkumus, pasinaudojant šiomis priemonėmis. Jis pasidžiaugė, kad naujausi ekonominiai rodikliai rodo, jog kol kas šalis pandemiją atlaikė daug geriau nei tikėtasi. Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius šalies ekonomika susitraukė tik 0,8 proc. Tai buvo mažiausias rodiklis tarp euro zonos valstybių. Optimistiškiausios prognozės sako, kad šiais metais Lietuvos ekonomika gali susitraukti iki 2 proc.
LPK prezidentas pažymėjo, kad atsigaunant daugumai verslų, didžiausias nerimas tebeišlieka dėl antrosios Covid-19 bangos. Kalbėdamas apie ES bei nacionalinį ekonomikos gaivinimo planus, jis sakė, kad svarbiausia, jog būtų investuojama į ilgalaikius projektus, turėsiančius didelę ilgalaikę pridėtinę vertę ateityje.
„COVID-19 pandemija parodė silpną daugelio šalių ir ekonomikų atsparumą staigiems pokyčiams, trapų pasaulinių vertės grandinių pobūdį. Bet tuo pačiu, tai paspartino ir paskatino įvairius, jau prieš pandemiją vykusius, transformacijos procesus, kurių pritaikomumas ir sprendimai tapo dar aktualesni ir sparčiau įgyvendinami bei pritaikomi. COVID-19 pandemija privertė tiek nacionalinės, tiek ES politikos formuotojus persvarstyti mūsų pramonės ir ekonomikos politiką – tai gali būti gera proga daugeliui šalių modernizuoti savo ekonomikas ir pasinaudoti Pramonės 4.0 teikiamomis galimybėmis. Kalbu apie tolesnį skaitmeninimą, automatizavimą, robotiką, didžiųjų duomenų analitiką, daiktų internetą bei kitų technologijų pažangą. ES pramonės ir ekonomikos politikos kontekste COVID-19 pandemija jau įtvirtino tokius terminus, kaip „technologinis suverenitetas“ ir „Europos vertės grandinės“, kurie rodo ES norą stiprinti savo globalaus žaidėjo vaidmenį pagrindinėse technologijų srityse. Todėl, diskutuojant apie ES bei nacionalinį ekonomikos gaivinimo planus, visų nuomonė buvo vieninga – svarbiausia, jog būtų investuojama į ilgalaikius projektus, turėsiančius didelę ilgalaikę pridėtinę vertę ateityje“, – sakė LPK prezidentas.
Kalbėdamas apie Europos Komisijos pasiūlytą planą iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ES sumažinti 55 proc., palyginti su 1990 m., V. Janulevičius pažymėjo, jog Lietuvos pramonė ir verslas pritartų šiam ambicingam tikslui, bet tik tuo atveju, jei tam tikslui pasiekti būtų skirta pakankama finansinė parama technologiniam įmonių perginklavimui ir jei būtų sukurtas realiai veikiantis pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas, ES įmonių konkurencingumo apsaugojimui.
EFNI forumas šiuo metų laiku įprastai vyksta Sopote (Lenkijoje), tačiau šiemet dėl Covid-19 pandemijos jis buvo transliuojamas iš Varšuvos, kur buvo organizuota ir dalis gyvų susitikimų.
