Ekspertai ragina Lietuvą susitarti dėl nacionalinės talentų strategijos

Birželio 17 d. Vilniaus savivaldybėje vykusioje diskusijoje „Talentai renkasi: o Lietuva ar renkasi tai, kas iš tiesų veikia?“ verslo, švietimo, migracijos ir ekonomikos ekspertai sutarė, kad Lietuvai vis labiau trūksta ne darbo jėgos apskritai, o aukštos pridėtinės vertės specialistų. Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad šalyje veikia įvairios talentų pritraukimo iniciatyvos, tačiau iki šiol nėra bendros nacionalinės strategijos, kuri aiškiai apibrėžtų valstybės tikslus, prioritetus ir atsakomybę.

Diskusiją inicijavęs Vilniaus miesto tarybos narys ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Antanas Zabulis teigė, kad talentų politika tampa vienu svarbiausių Lietuvos ekonomikos konkurencingumo klausimų.

„Šiandien Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius artėja prie 200 tūkstančių, tačiau aukštos pridėtinės vertės specialistai sudaro tik nedidelę jų dalį. Jei norime iki 2035 metų pasivyti Suomiją pagal BVP vienam gyventojui, turime kalbėti ne tik apie investicijas ar technologijas. Turime aiškiai atsakyti, iš kur ateis žmonės, kurie kurs tą augimą. Kol kas Lietuvoje turime daug atskirų iniciatyvų, bet neturime bendro susitarimo, kokių talentų valstybei reikia ir kaip jų sieksime“, – sakė A. Zabulis.

Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas diskusijos dalyvius pasveikino pabrėždamas, kad talentų pritraukimas ir išlaikymas tampa vis svarbesniu sostinės konkurencingumo veiksniu, o Vilnius jau šiandien konkuruoja dėl specialistų tarptautinėje rinkoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Talentų politikos grupės vadovas Osvaldas Šmitas pristatė šiuo metu veikiančias valstybės priemones, skirtas talentų pritraukimui ir išlaikymui. Tarp jų – „Work in Lithuania“, finansinės paskatos aukštos pridėtinės vertės specialistams, STEM stipendijos, diasporos jaunimo stažuotės bei užsienio studentų integracijos į darbo rinką projektai. Diskusijoje pabrėžta, kad talentų politika negali apsiriboti vien specialistų pritraukimu iš užsienio – ne mažiau svarbu išlaikyti Lietuvoje studijuojančius jaunuolius, stiprinti ryšius su diaspora ir sudaryti sąlygas aukštos kvalifikacijos specialistams kurti gyvenimą Lietuvoje.

Pristatant situaciją Vilniuje pažymėta, kad 2026 metų pradžioje Lietuvoje dirbo 174,5 tūkst. užsieniečių iš 165 pasaulio šalių. Tačiau didžioji jų dalis dirba transporto, statybų ir apdirbamosios gamybos sektoriuose, o aukštos kvalifikacijos specialistų vis dar trūksta. Per 2024 metus į Lietuvą atvyko 1515 aukštos kvalifikacijos specialistų, o 2025 metų pradžioje IT, inžinerijos ir finansų sektoriuose dirbo 5726 profesionalai.

Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė ir ekonomistė doc. dr. Eglė Stonkutė atkreipė dėmesį į ilgalaikes demografines tendencijas. Pristatytuose duomenyse parodyta, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja, o konkurencija dėl talentų pasaulyje tik stiprės. Diskusijoje akcentuota, kad Lietuva jau dabar susiduria su specialistų trūkumu inžinerijos, IT, dirbtinio intelekto, biotechnologijų ir gynybos pramonės srityse. Tarp galimų sprendimų įvardyti STEM talentų rengimas, tarptautinių studentų išlaikymas, talentų imigracija, regionų įtraukimas bei spartesnis technologijų ir dirbtinio intelekto diegimas.

Diskusijoje taip pat aptarta Lietuvos reputacija tarptautinėje erdvėje. Komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus pristatė duomenis, rodančius, kad pasaulinėje žiniasklaidoje Lietuva vis dar dažniausiai minima saugumo, karo ir geopolitikos kontekste, o pozityvių pasakojimų apie šalies ekonomiką, technologijų sektorių ir talentų galimybes yra gerokai mažiau. Jo vertinimu, Lietuva jau turi stiprių tarptautiniu mastu žinomų sėkmės istorijų, tačiau jų potencialas pritraukiant talentus vis dar nėra pakankamai išnaudojamas.

Daug dėmesio skirta ir užsienio studentų išlaikymo problemai. Nors 2024 metais į Lietuvos aukštąsias mokyklas atvyko 5868 užsienio studentai, tik dalis jų po studijų lieka dirbti Lietuvoje. Diskusijos dalyviai aptarė glaudesnio universitetų ir verslo bendradarbiavimo, praktikos programų bei kryptingesnės integracijos į darbo rinką svarbą.

Apvalaus stalo diskusijoje, kurią moderavo strateginės komunikacijos specialistas dr. Tadas Valančius, taip pat buvo keliami klausimai, kokia institucija turėtų prisiimti atsakomybę už nacionalinės talentų strategijos įgyvendinimą, kaip vertinti jos rezultatus ir kokių veiksmų reikia imtis artimiausiais metais.

Apibendrindamas diskusiją A. Zabulis teigė, kad Lietuvai netrūksta priemonių, tačiau trūksta bendro susitarimo, aiškių tikslų ir atsakomybės už rezultatą. Jo vertinimu, diskusija neturėtų likti vienkartiniu renginiu. Todėl planuojama tęsti susitikimų ciklą, įtraukiant verslo, švietimo, savivaldos ir valstybės institucijų atstovus, siekiant išgryninti konkrečius pasiūlymus nacionalinei talentų strategijai ir jų įgyvendinimo mechanizmus.