Lrytas.lt straipsnyje keliamas klausimas – kokį potencialą darbo rinkai ir regionų ekonominei bei socialinei plėtrai gali suteikti pameistrystė. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentė dr. Monika Paulė pažymi, kad tyrimai rodo, jog pameistrystės paplitimas koreliuoja ir su mažesniu jaunimo nedarbo lygiu.
„To puikus pavyzdys – šalys, išvysčiusios dualinę sistemą, kai teorinis mokymasis mokymo įstaigoje derinamas su pameistryste įmonėje, mokiniui vienu metu mokantis ir dirbant realioje darbo aplinkoje. Tarptautinės darbo organizacijos bei „Eurofound“ fondo analizės patvirtina, kad šalyse, kuriose dualinė sistema išvystyta, jaunimo nedarbas paprastai yra reikšmingai mažesnis“, – pastebi dr. Monika Paulė.
Pasak jos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, dualinė sistema vidutiniškai sumažina jaunimo nedarbą apie 5 procentiniais punktais. Tokios šalys kaip Vokietija ar Šveicarija rodo, kad pameistrystė gali veikti kaip struktūrinis stabilizatorius pereinant iš švietimo į darbo rinką.
Suprantama, kad šio reiškinio nederėtų aiškinti vien tik pameistryste. Kaip pažymi LPK viceprezidentė – svarbi ir bendra ekonomikos struktūra. Tačiau pameistrystė aiškiai veikia kaip pereinamojo laikotarpio amortizatorius.
