Daugiau nei 200 verslo organizacijų paskelbė atvirą laišką Prezidentui: prašo padėti susikalbėti su valdančiaisiais dėl mokesčių ir gynybos

Daugiau nei 200 Lietuvos verslo, pramonės ir profesinių asociacijų viešai kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą atviru laišku. Verslas ragina šalies vadovą imtis lyderystės stabdant žalingą mokesčių reformą ir telkiant dialogui dėl tvaraus gynybos finansavimo.

„Kreipiamės į Jus kaip į aukščiausią valstybės instituciją, galinčią suburti politines jėgas ir visuomenę. Reikia ne konflikto, o sprendimų. Ne vienašališkų reformų, o konstruktyvaus susikalbėjimo“, – rašoma atvirame laiške Prezidentui.

Verslo bendruomenė įspėja, kad Finansų ministerijos siūloma mokesčių reforma gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai, darbo vietoms ir visuomenės gerovei. Tarp pagrindinių rizikų – investicijų stabdymas, talentų praradimas, atlyginimų stagnacija, vartojimo kainų augimas ir konkurencingumo silpnėjimas.

Verslas prašo Prezidento:
• inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl gynybos finansavimo modelio, kuris negriautų šalies ekonominių pagrindų;
• suburti darbo grupę Prezidentūroje, kuri kurtų sprendimus kartu su socialiniais partneriais ir ekspertais;
• padėti užtikrinti tikrą dialogą, kurio šiuo metu, pasak verslo atstovų, trūksta.

Kodėl siūloma mokesčių reforma laikoma žalinga?

Verslo bendruomenė išskiria šiuos pagrindinius argumentus:
• Pelno mokesčio didinimas: 2025 m. tarifas jau buvo padidintas iki 16 proc., 2026 m. siūlomas dar vienas procentinis punktas. Tai reikštų 13,3 proc. tarifo augimą per dvejus metus. Efektyvus apmokestinimas (įskaitant GPM nuo dividendų) išaugtų iki 29,5 proc., gerokai viršydamas Latvijos ir Estijos modelius, kur mokama tik už paskirstytą pelną.
• GPM progresyvumas: numatomas drastiškas gyventojų pajamų apmokestinimo didinimas, ypač net ir nereguliarių pajamų atvejais (turto pardavimas, startuoliai ir pan.). Virš 120 VDU GPM tarifas išaugtų nuo 20 proc. iki 32 proc. , smogdamas aukštos pridėtinės vertės sektoriams ir mažinant paskatas kurtis Lietuvoje.
• Individualios veiklos apmokestinimo suvienodinimas su darbo santykiais: tai gali paskatinti šešėlinę ekonomiką, smulkiųjų verslų traukimąsi regionuose, mažinti asmeninės iniciatyvos ir atsakomybės kultūrą.
• Savanoriško sveikatos draudimo apmokestinimas: naikintų paskatas verslui investuoti į darbuotojų gerovę, didintų viešosios sveikatos sistemos krūvį ir dar labiau ilgintų pacientų eiles.
• Nauji mokesčiai – saldintų gėrimų ir draudimo paslaugų: tai socialiai regresyvūs mokesčiai, kurie labiausiai paliestų žemesnių pajamų gyventojus bei regionines įmones, o jų fiskalinis efektas – menkas, lyginant su administracine našta ir sukuriamais nuostoliais.
• Poveikis gynybos finansavimui: nors reforma motyvuojama gynybos poreikiais, verslo vertinimu, silpninant ekonominį potencialą bus mažinamos realios valstybės galimybės nuosekliai finansuoti gynybos prioritetus.

Atvirame laiške pabrėžiama, kad verslas remia Lietuvos gynybos stiprinimą, tačiau tai turi būti daroma atsakingai – stiprinant ekonominį atsparumą, o ne jį griaunant.
„Mokesčių politika neturi būti grindžiama vien tik trumpalaikiais biudžeto surinkimo tikslais. Turime spręsti, kaip apsaugoti Lietuvą, bet taip pat – kaip ją išlaikyti gyvybingą, inovatyvią ir augančią“, – teigiama kreipimesi.

Verslo bendruomenė tikisi, kad Prezidentas pasinaudos savo autoritetu ir padės atkurti ryšį tarp sprendimų priėmėjų ir socialinių partnerių. Pasak asociacijų, šiandien svarbiausia – susikalbėti.

Raštas JE Prezidentui dėl mokestinių pasiūlymų paketo

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus