Darbo rinkai reikalingi kūrybingi, inovatyvūs, lanksčiai į pokyčius reaguojantys, plataus akiračio talentai

Kaip skatinti talentų ugdymą, kelti mokymo kokybę, plėsti inovacijas bei sutvirtinti šiuolaikinio verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimą – apie tai  šiandien kalbėjo į pirmą kartą Baltijos regione vykstančiame tematiniame forume „Talentų ugdymas inovacijomis grįstai ekonomikai“ susirinkę aukšto lygio Europos Komisijos ir Lietuvos institucijų atstovai, Lietuvos ir užsienio pramonės ir paslaugų įmonių vadovai bei aukštųjų mokyklų atstovai.

Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinime forumo dalyviams buvo pažymėta, kad valstybių dėmesys inovacijoms nuolat auga. Naujos idėjos, produktai ir pramonės šakos yra lyderystės pasaulyje pamatas, o inovacijų varomai ekonomikai reikalingi kritiškai mąstantys ir kūrybingi žmonės. Todėl Lietuvai ypač svarbu, kad universitetai ir verslas atrastų naujų bendradarbiavimo formų, kurios didintų mūsų konkurencingumą talentų rinkoje.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacija prezidentas, atkreipė dėmesį, kad pramonė perėjo į ketvirtą pramoninės revoliucijos etapą. Skaitmeninės technologijos visiškai keičia supratimą apie gamybą: reikia vis mažiau žmonių, atliekančių konkrečius procesus ir procedūras, individualėja produktai ir paslaugos, trumpėja produktų gyvavimo ciklai, produktų gamybos vietos artėja prie vartotojų. Visa tai suponuoja labai svarbų momentą, kad konkurencinėje kovoje laimėtojai bus ne tie, kurie turtingi žaliavų ar naftos klodų, bet tie, kurie turės kūrybingus, inovatyvius, lanksčiai į pokyčius reaguojančius, svarbiausia – plataus akiračio – talentus.

„Galime drąsiai teigti, kad XXI amžius bus talentų ir kūrybingų žmonių amžius. Esminiai trys poliai, ant kurių stovės valstybės ateitis: sėkmingas valstybės administracijos, ypač jos lyderystės, mokslo ir verslo trikampis. Niekas nepaneigs, kad didžiausi protai šiandien yra koncentruoti universitetuose, kaip ir sutiksite turbūt, kad veikliausi žmonės yra versle. Ko reikia, kad jų sėkminga sinergija šiandien sintezuotųsi ir jų energija virstų stipriu valstybės konkurenciniu pranašumu? Reikia kokybės, žymiai glaudesnio bendradarbiavimo tarp mokslo ir gamybos centrų, didesnio žinojimo, kas kuriama ir vystoma abejose pusėse, didesnio mokslo įsitraukimo į valstybės fondų naudojimą taikomajame moksle, kuriant prototipus,“ – sakė R.Dargis.

Patricia Reilly, už švietimą, kultūrą, jaunimo ir pilietybės klausimus atsakingo Europos Komisijos komisaro Tiboro Navracsicso kabineto narė, pabrėžė, kad daugelyje Europos šalių pramonės atstovai garsiai kalba, kad, nepaisant aukšto nedarbo lygio, daugelis įmonių negali rasti darbuotojų, turinčių rinkoje reikalingų įgūdžių. Taip švaistomos galimybės užtikrinti, kad jauni žmonės Europoje rastų prasmingas ir perspektyvias darbo vietas, o įmonės – galėtų plėstis ir augti Europos talentų pagrindu.

„Daugelyje sektorių, absolventai nėra gerai pasirengę darbo rinkai. Kai susitinku su verslo lyderiais, jie man dažnai sako, kad ieško inžinierių ir mokslininkų, taip pat žmonių su verslumo įgūdžiais, tačiau negali tokių rasti. Reikia turėti drąsos pripažinti šį faktą ir kuo greičiau įvesti naujoves mūsų aukštojo mokslo sistemose, atsižvelgiant tiek į įdarbinimo politiką, tiek į verslo praktiką. Įmonės ir universitetai turi daugiau kalbėtis tarpusavyje ir konsultuotis dėl mokymo turinio sudarymo,“ – sakė P.Reilly.

Audronė Pitrėnienė, švietimo ir mokslo ministrė, kalbėjo, kad universitetų ir verslo bendradarbiavimo tradicijos dar tik formuojasi, todėl reikia laiko bei pastangų, kad abipusiu pasitikėjimu grįstos iniciatyvos neštų vaisius.

Pasak Evaldo Gusto, ūkio ministro, skatinant glaudesnį verslo ir mokslo bendradarbiavimą, būtina plėtoti iniciatyvų tyrėjų bei mokslo ir studijų institucijų požiūrį į darbą su įmonėmis. Visame inovacijų cikle – nuo idėjos iki jos įdiegimo į rinką – siekiama panaikinti spragą, nulemtą menko verslo ir mokslo bendradarbiavimo ir prasto mokslo rezultatų diegimo į rinką.

Forumas vyksta rugsėjo 24-25 dienomis. Jį organizuoja Europos Komisija, Lietuvos pramonininkų konfederacija,  Kauno technologijos universitetas, Lietuvos rektorių konferencija. Detalią informaciją apie forumą rasite: www.ubforum-lithuania.eu.