„BusinessEurope“ ragina Europos vadovus šalinti kliūtis mažesnių ES valstybių ekonomikos plėtrai
Europos verslo organizacija „BusinessEurope“, kurios narė yra Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), išplatino kreipimąsi į Europos Vadovų Tarybą (EVT). Prieš ketvirtadienį prasidėsiantį EVT posėdį „BusinessEurope“ siekiama atkreipti Tarybos dėmesį į nelygias konkurencines sąlygas Lietuvos bei kitų Europos Sąjungos (ES) mažesnių valstybių verslams dėl gerokai didesnių paskolų palūkanų ir, apskritai, skolinimosi problemų, kurios stabdo įmonių ir visos ekonomikos plėtrą ir investicijas į tvarumą.
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pagrindinius europinės verslo bendruomenės kreipimosi akcentus pristatė Prezidentui Gitanui Nausėdai skirtame rašte.
„Europos pramonei ir verslams atsidūrus ant recesijos slenksčio Lietuvos verslas dar papildomai susiduria su nevienodomis konkurencinėse sąlygomis dėl didžiausių paskolų palūkanų normų Europoje. Kai šalies verslui paskolos kainuoja aštuonis procentinius punktus, o vidutinis verslo pelningumas šalyje yra apie 7-8%, sunku tikėtis, kad kas nors galvotų apie verslo plėtrą ir investicijas. Deja, bet Vidaus rinka finansų srityje neveikia ir tai daro neigiamą įtaką Lietuvos ir kitų mažesnių ES šalių pramonės ir verslo veiklos rezultatams. Beje, dėl šios priežasties gerokai lėtėja ir šalies konvergencijos sparta“, – pažymi V. Janulevičius.
Prezidentui G. Nausėdai skirtame kreipimesi LPK akcentuoja, kad Europai reikia integruotos finansų sistemos, kuri siūlytų platų finansavimo pasirinkimą, visiems vienodomis ir palankiomis sąlygomis.
Taip pat pažymima, kad ateinantys 6 mėnesiai yra paskutinė galimybė iki Europos Parlamento rinkimų įgyvendinti kai kuriuos esminius ES pasiūlymus, kurie palengvintų verslo sąlygas Europoje, įgyvendintų konkurencingumo strategiją, kurią EVT patvirtino 2023 m. kovo mėn. ir tesėtų pažadus, duotus 2023 metų Europos Komisijos pirmininkės kreipimesi apie Sąjungos padėtį
„Mes atsiliekame nuo kitų žemynų, nes reguliavimo našta Europoje išlieka gerokai didesnė, energijos kainos vis dar gerokai viršija ilgalaikį vidurkį, infliacija viršija 2% tikslą, taip pat vartotojų pasitikėjimas krenta, o didėjančios skolinimosi išlaidos kenkia vartojimui ir investicijoms“, – rašoma kreipimesi.
