Lpk Logo Lt

BRIDGES 5.0

Horizon

Lietuvos pramonininkų konfederacija Europos konsorciume įgyvendina Horizon Europe projektą BRIDGES 5.0 – Bridging Risks to an Inclusive Digital and Green future by Enhancing workforce Skills for industry 5.0

Projektas vykdomas pagal Horizon Europe programos kvietimą: HORIZON-CL4-2021-HUMAN-01-26 – Workforce skills for industry 5.0 (RIA)

Horizon Europe yra pagrindinė Europos Sąjungos mokslinius tyrimus ir inovacijas finansuojanti programa, kurios biudžetą 2021-2027 m. sudaro 95,5 mlrd. eurų.

Projekto trukmė: 48 mėn. (2023 m. sausio mėn.–2026 m. gruodžio mėn.)

Projekto koordinatorius: Nederlandse Organisatie voor toegepast natuurwetenschappelijk onderzoek (TNO) (The Netherlands Organisation for Applied Scientific Research) – Nyderlandų Taikomųjų mokslinių tyrimų institutas -projekto koordinatorius (Nyderlandai), https://www.tno.nl/en

Projekto partneriai:

  1. Katholieke Universiteit Leuven (KU Leuven) (KUL) – Leuven Katalikiškasis universitetas (Nyderlandai), https://www.kuleuven.be/english/kuleuven/index.html
  2. Austrian Institute of Technology (AIT) – Austrijos technologijų institutas (Austrija), https://www.ait.ac.at/en/
  3. Laboratory for Manufacturing Systems and Automation, Patras University (LMS) – Gamybos sistemų ir automatikos laboratorija, Patras universitetas (Graikija), https://www.eitmanufacturing.eu/partner/laboratory-for-manufacturing-systems-and-automation-university-of-patras/
  4. CNAM – Conservatoire National des Arts et Métiers (CNAM) – (National Conservatory of Arts and Crafts) – Nacionalinė menų ir amatų konservatorija (Prancūzija), https://www.nature.com/nature-index/institution-outputs/france/national-conservatory-of-arts-and-crafts-cnam/513906d334d6b65e6a000f8b
  5. Centre d’Études de l’Emploi et du Travail-Lirsa – (The Emplyment and Labour Research Centre) – Užimtumo ir darbo tyrimų centras (Prancūzija), https://ceet-en.cnam.fr/the-employment-and-labour-research-centre-home-1052488.kjsp?RH=1507126380703&RF=1549633005061
  6. Departamento de Educacion del Gobierno Vasco (DEGV) – Baskų Švietimo departamentas (Ispanija), https://www.euskadi.eus/basque-government/department-education/
  7. Technische Universität Dortmund, Sozialforschungsstelle Dortmund (TUDO) – Dortmundo Technikos universiteto Socialinių tyrimų institutas (Vokietija), https://sfs.sowi.tu-dortmund.de/
  8. Stichting Platform Beta en Techniek (PBT) – Technologijų talentų platforma (Nyderlandai), https://ptvt.nl/
  9. Mondragon Goi Eskola Politeknikoa Jose Maria Arizmendiarrieta S Coop (MGEP) – Mondragon universiteto Piitechnikos mokyklos Inžinerijos fakultetas (Ispanija), https://www.mondragon.edu/en/faculty-of-engineering/about-us
  10. Lietuvos Pramonininku Konfederacija (LPK) (Lietuva), lpk.lt
  11. Universita degli Studi di Bari Aldo Moro (UNIBA), Bario Aldo Moro universitetas (Italija), https://www.uniba.it/en
  12. Universitetet I Agder (UIA) – Agder universitetas (Norvegija), https://www.uia.no/
  13. Workplace Innovation Europe CLG (WIE) – Darbo vietos inovacijos Europa (Jungtinė Karalystė / Airija), https://workplaceinnovation.eu/
  14. Comau Industries (Comau SPA) (COM) (Italija), https://www.comau.com/en/
  15. Infineon Technologies Austria AG (IFAT) (Austrija), https://www.infineon.com/cms/austria/en/
  16. UAB Kitron (KIT) (Lietuva), https://kitron.com/
  17. Industrie 4.0 Plattform Austria (IPL), Austrijos Pramonė 0 platforma (Austrija), https://plattformindustrie40.at/
  18. Hybridlab (HYB), Krizių valdymo centras (Lietuva), https://www.myhybridlab.com/
  19. FH Joanneum UAS (FHJ) – FH Joanneum Taikomųjų mokslų universitetas (Austrija), https://www.fh-joanneum.at/en/
  20. Kaunas University of Technology (KTU) – Kauno technologijos universitetas, Ekonomikos ir verslo fakultetas (Lietuva), https://ktu.edu/

Asocijuotas projekto partneris:

Warwick University (IER) – Warwick universitetas (Jungtinė Karalystė), https://warwick.ac.uk/

Bridges5.0 Consortium

4 PROJEKTO TIKSLAI:

  • Kiekybiškai nužymėti kaip keičiasi / atsiranda naujos „žalios“ ir skaitmenizuotos darbo vietos 4-osios pramonės revoliucijos (Pramonė4.0) kontekste ir kokybiškai suprasti Pramonė5.0 reikalavimus darbo vietoms ir darbo organizavimo praktikoms įmonėse (į darbuotoją / visuomenę orientuotos ( human- and socio-centric), tvarios ir atsparios / adaptyvios nuolat besikeičiančios aplinkos kontekste);
  • Identifikuoti su Pramonė5.0 procesais susijusių kompetencijų ir įgūdžių spragas ( gaps) bendrai ES lygmenyje ir 5 pasirinktose ES šalyse narėse (jų tarpe ir Lietuvoje) tenkinant atsirandančių „žaliųjų“ ir skaitmenizuotų darbo vietų poreikius; pasiūlyti kompetencijų ir įgūdžių spragų monitoringo / stebėsenos įrankį, kuris remtųsi kompetencijų ir įgūdžių taksonomija / standartais;
  • Pasiūlyti / nužymėti mokymosi trajektorijas ir mokymo būdus naudojant platesnes Mokančiosios ( Teaching Factory) ir Besimokančiosios (angl. Learning Factory) gamyklos koncepcijas bei eksperimentuojant tokio pobūdžio intervencijomis, siekiant sumažinti kompetencijų ir įgūdžių spragas 4 tikslinių grupių atžvilgiu, t.y. vadovų, darbuotojų, darbo ieškančių ir studentų tarpe, siekiant išvengti nedarbo, pagerinti įmonių konkurencingumą ir didinant įsitraukimą į darbo rinką;
  • Įtraukti įvairias pramonės šakas ir susijusias suinteresuotąsias šalis (politikos formuotojus, dideles įmones, MVĮ, socialinius partnerius, profesinio mokymo paslaugų teikėjus) regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis. Šie konsorciumo nariai kartu sukurs bendradarbiavimo (žiniatinklio) platformą, pavadintą Pramonės 5.0 platforma. Ši platforma palengvins socialines inovacijas mokymo(si) srityje. Taip pat minėtoms suinteresuotosioms šalims ir keturioms tikslinėms grupėms pateiks konkrečias rekomendacijas bei pasiūlys reikiamus įrankius naujoms mokymosi ir mokymo sistemoms.

ŠIAIS 4 PROJEKTO TIKSLAIS SIEKIAMA ATLIEPTI 3 PAGRINDINIUS IŠŠŪKIUS, identifikuotus „Horizonto Europa“ kvietime „Darbo jėgos įgūdžiai pramonei 5.0“:

IŠŠŪKIS 1: Pramonė 5.0 kaip į darbuotoją ir sociumą orientuotas požiūris (Industry 5.0 as a human-centric and socio-centric approach). Įvairiu mastu Europos pramonė tampa skaitmenine, pagrįsta duomenimis ir tarpusavyje susijusi (DESI, 2020). Iki šiol Pramonė 4.0, kaip 4-osios pramonės revoliucijos išraiška, į priekį buvo stumiama remiantis naujomis technologinėmis galimybėmis (Müller, 2021). Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad norint padidinti įmonių / organizacijų produktyvumą, vien technologinių sprendimų neužtenka, priešingai – yra būtina optimizuoti socialines ir technines sistemas pačiose organizacijose ir už jų ribų (Guest ir kt., 2022). Naujasis Pramonė 5.0 konceptas išplečia Pramonė 4.0 konceptą, pabrėždamas technologines, socialines ir aplinkosaugos dimensijas (Breque ir kt., 2021). Projekto BRIDGES 5.0 rėmuose tvari ir atspari Pramonė 5.0 reiškia į darbuotoją ir visuomenę orientuotą pramonę, atliepiančią individualius darbuotojo ir visuomenės poreikius. Į darbuotoją orientuotas požiūris ( human-centric approach) gamybos proceso šerdimi laiko ne naująsias technologijas, bet pagrindinius darbuotojo poreikius ir interesus, todėl siekiant didinti efektyvumą, dėmesys pirmiausia turi būti kreipiamas būtent ten. Lygiai taip pat, taikant į sociumą orientuotą požiūrį (angl. socio-centric approach), technologijos traktuojamos kaip dalis sistemų, kurios yra sukurtos puoselėjant geresnės visuomenės ir aplinkosaugines vertybes. Ši teorinė projekto partnerių prieiga prie Pramonė 5.0 temos aktualų holistinį europinį požiūrį, kuriuo technologija tarnauja Europos piliečiams, darbuotojams ir ateities kartoms. Projekto BRIDGES 5.0 įgyvendintojai sukurs Pramonės 5.0 koncepciją ir modelį, kad jų svarba ir prieinamumas būtų akivaizdūs visoms suinteresuotosioms pusėms, įskaitant, svarbiausia – Europos įmones. Pramonė 5.0 iš esmės yra naujas Europos pramonės mąstymas; taigi pirmasis iššūkis yra „išplėsti“ šį mąstymą apimant visas Europos įmones ir suinteresuotas puses.

IŠŠŪKIS 2: įgūdžiai ir kompetencijos, reikalingos „žaliajai“ ir skaitmeninei Pramonė5.0 ekonomikai (Skilling for a green and digital Industry5.0). Naujos kompetencijos ir įgūdžiai yra svarbūs pramonei 5.0 (Müller, 2021). Kaip ir bet kurios naujos technologijos atveju, naujų kompetencijų ir įgūdžių poreikis atsiranda dėl naujų technologinių poreikių ir organizacinių pasirinkimų (Levy ir Murnane, 2004). Siekiant įgyti šių naujų kompetencijų ir įgūdžių, būtina pasitelkti profesinį mokymą, švietimą kituose švietimo sistemos lygiuose ir įvairias naujas mokymo(si) formas, kurios: 1) pripažįsta, kad įgūdžių ugdymas yra daugelio visuomenės ir pramonės suinteresuotųjų šalių atsakomybė; 2) yra integruoti su skaitmeninėmis technologijomis, siekiant išvengti kompetencijų ir įgūdžių spragų ir užtikrinti geresnę pasiūlos ir paklausos atitiktį; ir 3) kovoti su aukštos kvalifikacijos ir žemos kvalifikacijos darbų poliarizacija ir nuosekliai skatinti ir plėsti profesinių žinių tobulinimo / atnaujinimo ( upgrading), perkvalifikavimo (angl. reskilling) ir kvalifikacijos kėlimo (angl. upskilling) visą gyvenimą strategijas. Šios naujos kvalifikacijų ir įgūdžių įgijimo ir ugdymo strategijos turi būti įgyvendinamos geriau darbuotojus įgalinančiose įmonėse (tiek stambiose, tiek ir MVĮ), nes jų darbuotojai: (1) turi patirties, žinių ir turi tiesioginį kontaktą su technologijomis; 2) geriausiai žino, kokias kompetencijas ir įgūdžius reikia ugdyti, ir tuo remiantis galima sukurti dalyvaujančio mokymo(si) galimybes (angl. participative training opportunities). Įmonės turi panaudoti visą darbuotojų talentą ir gebėjimų kurti inovacijas potencialą bei kurtų darbuotojų novatorišką darbo elgesį palaikančią ir skatinančią darbo aplinką, taip pat atlygintų už darbuotojų įgūdžius ir žinias (Dosi, 1988). Taigi, antrasis iššūkis yra išsiaiškinti, kokios konkrečiai naujos kompetencijos ir įgūdžiai yra reikalingi ”žaliajai“ ir skaitmeninei Pramonė5.0 ekonomikai ir kaip jie turi būti įgyvendinti (t.y. kas? ir kaip?).

IŠŠŪKIS 3: Politikos parama „žaliajai“ ir skaitmeninei Pramonė5.0 ekonomikai (Policy support for a green and digital industry5.0). Pramonė5.0 iš esmės brėžia naują ateitį, kurioje pramonė vis daugiau dėmesio turės skirti platesnio spektro suinteresuotų šalių interesams tiek pačiose organizacijose (pvz., įmonėse), tiek už jų ribų. Kaip pabrėžiama ES strateginiuose dokumentuose, produktyvi, tvari ir atspari bet kokiems iššūkiams ateitis yra įmanoma, jei įmonės taikys į žmogų / darbuotoją ir visuomenę orientuotą požiūrį (žr. naują Europos pramonės strategiją ir Įgūdžių darbotvarkę). Būtent todėl projektas BRIDGES 5.0 dirbs su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis įvairiais lygiais, plėtodamas Pramonė4.0 platformų bendradarbiavimą (pvz., Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos platformų trišalį bendradarbiavimą). Projektas BRIDGES 5.0 yra unikalus dar ir tuo, kad 4 projekto konsorciumo įmonės padės plėtoti Pramonė5.0 platformą. Europos socialiniai partneriai – ETUC (European Trade Union Confederation), IndustriAll (global union), CEEMET(Europos darbdavių organizacija, atstovaujanti metalo, inžinerijos ir technologijų pramonę) ir BusinessEurope – taip pat yra šio projekto partnerystės tinklo dalis, todėl nuo pat projekto pradžios bus galima įtraukti kuo daugiau suinteresuotų šalių ir siekti Pramonė5.0 tikslų. RTD GD (Europos Komisijos Generalinis Direktoratas Moksliniams tyrimams ir inovacijoms) taip pat pasiūlė platų veiksmų rinkinį, kuris padėtų išplėsti Pramonė5.0 koncepciją. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rekomenduoja šalims stiprinti savo kompetencijų ir įgūdžių sistemų valdymą, kad būtų ugdomi reikalingi įgūdžiai ir kompetencijos ir jie efektyviai naudojami. Projektas BRIDGES 5.0 pagerins kelias nacionalines „žaliosios“ ir skaitmeninės Pramonės5.0 įgūdžių ir kompetencijų ugdymo strategijas, o taip pat pateiks ekspertines rekomendacijas Europos įgūdžių darbotvarkei (European Skills Agenda). Trečias iššūkis – sukurti Pramonės 5.0 platformą, kuri padės tiek Pramonė5.0 politikai, tiek praktikai.

Apibendrinant, pirmasis projekto BRIDGES 5.0 tikslas yra „išversti“ esminius Pramonė5.0 koncepto principus (t.y. “žaliosios” ir skaitmeninės transformacijos procesuose nuosekliai diegti į darbuotoją ir visuomenę orientuotą požiūrį”) į pramonės įmonėms suprantamą kalbą bei padaryti juos “praktiškai įgyvendinamus” pramonės įmonėms. Antrasis ir trečiasis projekto tikslai atliepia naujų kompetencijų ir įgūdžių poreikį bei transformuoja jį į įmonių, pramonės šakų / sektorių ir šalių rengiamas kompetencijų ir įgūdžių strategijas; ir ketvirtasis projekto tikslas – bus sukurta visą ES į tinklą sujungianti internetinė platforma, kuri padės formuoti reikiamą naujų kompetencijų ir įgūdžių politiką siekiant organiško perėjimo prie Pramonė5.0. Šiandien funkcionuojančios nacionalinės Pramonė4.0 platformos bus ne tik integruotos į kuriamą Pramonė5.0 platformą, bet pasibaigus projektui taps jos valdytojais. Suplanuoti projekto BRIDGES 5.0 rezultatai yra šie: tinkama kvalifikuotų darbuotojų, kurie leis įmonėms optimizuoti skaitmeninių technologijų teikiamą naudą, pasiūla, tinkamos kompetencijos ir įgūdžiai „žaliajai“ ir skaitmeninei transformacijai įgyvendinti, siekiant tvarios, atsparios ir teisingesnės Europos ateities.

Išmatuojamų ir patikrinamų projekto BRIDGES 5.0 tikslų pagrindinių veiklos rodiklių (KPI) apžvalga (lentelė)

Projekto BRIDGES 5.0 metu Lietuvos pramonininkų konfederacija:

  • analizuos ateities kompetencijų ir įgūdžių poreikį, identifikuos atsiveriančias spragas Europos šalių ir Lietuvos kontekstuose;
  • prisidės prie Europinių gairių (angl. blueprints) nacionalinėms Pramonė5.0 mokymosi ir mokymo strategijoms rengimo;
  • kartu su 2 Lietuvoje veikiančiomis tarptautinėmis įmonėmis įgyvendins ypač inovatyvaus formato “žaliosios” ir skaitmeninės Pramonė5.0 ekonomikos kvalifikacijos ir įgūdžių formavimo bei tobulinimo būdą (eksperimentą), kuris bus pasiūlytas Europos mastu kaip viena iš Teaching and Learning Factory (Mokomosios ir besimokančiosios gamyklos) įgyvendinimo strategijų;
  • kartu su projekto partneriais rengs ateities kompetencijų ir įgūdžių mokymų rinkinius;
  • kaip viena iš koordinuojančių nacionalinės Pramonė4.0 platformos Lietuvoje pusių, projekto rezultatus betarpiškai komunikuos ir integruos į nacionalinės Pramonė4.0 platformos veiklą ir strateginius dokumentus (ypač žmogiškųjų išteklių planavimo ir formavimo tema);
  • teiks pasiūlymus ir koordinuos Lietuvos Pramonė4.0 platformos integravimą į Europos Pramonė5.0 platformą.

Įrašykite paieškos frazę: