Apie Lietuvos gynybos inovacijų sistemą: privalomi dėmenys, kad ji būtų efektyvi ir tvari
Liepos 11 d. Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) surengta strateginė tarpsektorinė diskusija, FTMC ir Krašto apsaugos ministerijos inicijuota diskusija. Joje aptarti pagrindiniai Nacionalinės saugumo strategijos (NSS) atnaujinimo principai, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo aplinką, technologinę dinamiką ir būtinybę telkti valstybės bei visuomenės atsparumą.
Diskusijoje dalyvavo Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, kariuomenės, mokslo, inovacijų ir verslo atstovai. Vienas esminių akcentų – būtinybė pereiti nuo fragmentuoto požiūrio prie integruotos nacionalinės gynybos ekosistemos, kurioje aiškiai veiktų ilgalaikiai koordinaciniai mechanizmai.
„Turime galvoti ne tik apie tai, kaip gintis, bet ir kaip kurti. Gynybos pramonės integravimas į strateginį saugumo planavimą – tai būdas sistemingai stiprinti šalies atsparumą ir ilgalaikį saugumą. Reikia aiškaus ir efektyvaus bendradarbiavimo modelio tarp kariuomenės, mokslo ir verslo, kad inovacijos taptų realiu gynybos pajėgumų elementu,“ – diskusijoje pabrėžė LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė.
Penki esminiai ramsčiai Nacionalinės saugumo strategijos atnaujinimui, kuriuos savo pasisakymuose akcentavo LPK atstovai.
- Tarpinstitucinis koordinavimas: nuo fragmentacijos – prie sistemos
Lietuvai būtinas aiškus tarpsektorinis mechanizmas. Šiandien Lietuvoje trūksta efektyvaus ir tvaraus mechanizmo, kuris vienytų kariuomenę, KAM, verslą, mokslą ir inovacijų agentūras. Pavyzdžiu galėtų būti Švedija – ten ilgalaikis „defence innovation board“, jungiantis ginkluotąsias pajėgas (Försvarsmakten), techninę agentūrą (FMV), mokslo institucijas (FOI) ir inovacijų agentūrą (Vinnova) – gali būti modeliu ir Lietuvai.
LPK pasisako už Gynybos pramonės koordinacinio komiteto steigimą, kuris formuotų politiką, derintų viešuosius pirkimus su nacionalinėmis gamybos galimybėmis, stiprintų eksportą ir verslo integraciją į tarptautines tiekimo grandines.
- Valstybinė paklausa – gynybos pramonės pamatas
Be ilgalaikės valstybės vizijos verslas negali investuoti į specializuotą gamybą. Reikalingi:
- 5–10 metų trukmės vietinės gamybos prioritetai,
- technologijų perdavimo ir vietos investicijų skatinimo modeliai,
- valstybės kaip kofinansuotojos vaidmuo strateginėse srityse (kaip tai daroma Švedijoje).
„Ilgalaikė valstybinė paklausa – tai pagrindas, kuris leidžia verslui ne tik planuoti, bet ir augti. Be jos neturėsime ne tik eksportinio potencialo, bet ir atsparumo krizinėse situacijose,“ – kalbėjo R. Radavičienė.
- Mokslas ir inovacijos – ne partneris iš šono, o variklis
Akademinė bendruomenė turi įsitraukti aktyviai:
- vykdyti reikminius tyrimus kariuomenės poreikiams,
- kartu su LMT, KAM, Inovacijų agentūra kurti Nacionalinę inovacijų ir gynybos programą,
- įsteigti greito reagavimo fondą pilotiniams projektams,
- skirti finansavimą TRL 5–7 prototipų vystymui.
- Duomenų architektūra ir skaidrumas
LPK pasisako už skaidraus nacionalinio gynybos tiekėjų katalogo reikalingumą, kuriame būtų apjungti verslo ir akademiniai pajėgumai su aiškiais vertinimo kriterijais. Tai padėtų efektyviai planuoti pirkimus, didintų skaidrumą, o taip pat prisidėtų prie integracijos į NATO sistemas.
- Gynybos ekonominė diplomatija ir eksportas
Norint užauginti konkurencingą pramonę:
- būtina stiprinti URM, LPK ir „Versli Lietuva“ bendradarbiavimą,
- padėti įmonėms sertifikuotis NATO pirkimams,
- kurti aktyvią dalyvavimo EDF, ASAP, EDIRPA instrumentuose strategiją.
„Jei norime būti vertės grandinių dalimi – turime sistemingai vertinti savo potencialą. Tik susieję akademinį, gamybinį ir technologinį lygmenį su Lietuvos kariuomenės poreikiais, Lietuvoje galėsime auginti jos strateginį pajėgumą ir eksportą,“ – teigė R. Radavičienė.
LPK ir toliau aktyviai sieks, kad gynybos inovacijų ekosistema Lietuvoje būtų ne deklaratyvi, o veikianti: su aiškiais koordinaciniais mechanizmais, realia paklausa ir mokslu, kuris virsta produktais.
