LPK: TVF įspėjimas Lietuvai – didėjant išlaidoms nebegalime remtis vien laikinu ekonomikos augimu
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) naujausias Lietuvos ekonomikos vertinimas siunčia aiškų perspėjimą: nors šalies ekonomika išlieka atspari, valstybės išlaidos, deficitas ir skola auga, o dalis dabartinį ekonomikos augimą palaikančių veiksnių yra laikini. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vertinimu, TVF rekomendacijos turėtų tapti pagrindu peržiūrėti valstybės išlaidų prioritetus, jų efektyvumą ir sprendimus, užtikrinančius ilgalaikį ekonomikos augimą.
„TVF pasakė tai, apie ką verslas kalba jau kurį laiką – negalime nuolat didinti valstybės išlaidų, neturėdami aiškaus atsakymo, kaip jas finansuosime po penkerių ar dešimties metų. Tačiau būtų klaida šį perspėjimą suprasti kaip raginimą mažinti būtinas investicijas. Skolintis šalies gynybai, energetiniam saugumui ar infrastruktūrai, kuri didina ekonomikos potencialą, yra viena. Skolintis nuolat augančioms išlaidoms, kurios nekuria papildomos vertės, – visai kas kita. Valstybė turi pradėti ne nuo klausimo, kur surinkti daugiau mokesčių, o nuo klausimo, ką gauname už jau išleidžiamus milijardus“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Ekonomiką šiandien palaiko laikini veiksniai
Lapkričio 18 d. paskelbtose TVF misijos išvadose pažymima, kad Lietuvos ekonomikos augimą šiemet palaiko didėjantys atlyginimai, aktyvus skolinimasis, iš antrosios pensijų pakopos atsiimamos lėšos, augančios valstybės išlaidos ir ES finansuojamos investicijos. Tačiau dalis šių veiksnių nėra ilgalaikiai augimo šaltiniai. TVF prognozuoja augimo sulėtėjimą 2027 m. ir atsigavimą 2028 m., kurį iš dalies sieja su lėšomis, išmokamomis gyventojams, pasitraukusiems iš antrosios pensijų pakopos 2027 m. pabaigoje.
Naujausioje Europos Komisijos prognozėje numatoma, kad Lietuvos BVP 2026 m. augs 2,7 proc., 2027 m. – 2,2 proc., o 2028 m. – 2,3 proc. LPK pabrėžia, kad laikinas vartojimo padidėjimas gali pagerinti ekonominius rodiklius ir biudžeto pajamas, tačiau savaime nestiprina ilgalaikio ekonomikos potencialo.
Biudžeto deficitas didės net lėtėjant ekonomikos augimui
Vienas griežčiausių TVF perspėjimų susijęs su valstybės finansais. Fondo vertinimu, numatyta 2027–2029 m. išlaidų trajektorija reikšmingai didintų valstybės skolą ir tikėtina, neatitiktų ES fiskalinių taisyklių net pritaikius papildomoms gynybos išlaidoms numatytą išimtį.
Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas nuo 3,5 proc. BVP 2026 m. padidės iki 4,3 proc. 2027 m. ir 5,1 proc. 2028 metais. Valdžios sektoriaus skola per tą patį laikotarpį didėtų nuo 43,8 iki 51,5 proc. BVP.
„Didžiausia rizika yra ta, kad valstybės finansus planuojame remdamiesi ekonomikos augimo prognozėmis, tačiau ne visada pakankamai įvertiname, kas nutiktų, jeigu jos nepasitvirtintų. Europos Komisija jau dabar prognozuoja augimo sulėtėjimą iki 2,2 proc. kitais metais. Jeigu ekonomika augtų dar lėčiau, biudžeto pajamos gali nepasiekti plano, nors valstybės įsipareigojimai niekur nedings. Todėl Vyriausybė turėtų pateikti aiškų atsakymą, kaip užtikrins finansinį stabilumą ir mažiau palankaus ekonomikos scenarijaus atveju“, – pažymi LPK ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Papildomą spaudimą valstybės finansams ilgainiui didins visuomenės senėjimas, augantys pensijų ir sveikatos apsaugos poreikiai bei didesnės valstybės skolos aptarnavimo išlaidos.
TVF ragina didinti viešųjų išlaidų efektyvumą
TVF ragina Lietuvą skubiai parengti patikimą vidutinės trukmės fiskalinę strategiją, numatyti tvarius pajamų šaltinius, aiškesnius išlaidų prioritetus ir efektyvesnį viešųjų lėšų naudojimą. Ankstesnėje 2026 m. analizėje fondas taip pat akcentavo geresnį PVM surinkimą, neefektyvių mokestinių išimčių mažinimą bei sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų efektyvumo didinimą, kartu siūlydamas svarstyti papildomas mokestinių pajamų priemones.
LPK vertinimu, prieš priimant naujus mokestinius sprendimus būtina įvertinti valstybės funkcijų dubliavimą, administracinių procesų automatizavimo galimybes ir viešųjų paslaugų sąnaudų pagrįstumą. Išlaidų peržiūra turi būti paremta konkrečiais sutaupymo skaičiavimais, terminais ir atsakingomis institucijomis.
„Turime įvertinti ir paties viešojo sektoriaus dydį. Pagal palyginamus 2023 m. duomenis, Lietuvoje viešajame sektoriuje dirbo 21,2 proc. visų užimtųjų, o Europos Sąjungos vidurkis siekė 18,8 proc. Skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje teko beveik 110 viešojo sektoriaus darbuotojų, ES vidutiniškai – 94. Tai nereiškia, kad turime mechaniškai mažinti mokytojų, medikų ar pareigūnų skaičių. Tačiau privalome rimtai peržiūrėti administracines funkcijas, atsisakyti dubliavimo ir investuoti į skaitmenizavimą. Verslas nuolat ieško būdų, kaip dirbti efektyviau. Tą patį turi daryti ir valstybė, prieš prašydama iš gyventojų bei įmonių papildomų mokesčių“, – pabrėžia V. Janulevičius.
Atlyginimų augimas be produktyvumo didėjimo silpnins konkurencingumą
TVF taip pat įspėja, kad spartus darbo užmokesčio augimas, jeigu jo nelydės atitinkamas produktyvumo didėjimas, gali silpninti Lietuvos konkurencingumą. Ši rizika ypač svarbi pramonei ir eksportuojančioms įmonėms, kurios ne visas padidėjusias sąnaudas gali perkelti į produkcijos kainas. Kartu išlieka infliacijos spaudimas – TVF duomenimis, 2026 m. spalį metinė infliacija siekė 6,1 proc., o grynoji infliacija – 3,7 proc.
„Problema nėra tai, kad auga atlyginimai. Problema atsiranda tada, kai atlyginimų augimas ilgą laiką neatitinka vieno darbuotojo sukuriamos vertės didėjimo. Jeigu darbo sąnaudos kyla, o našumas neauga pakankamai sparčiai, įmonėms tampa sunkiau konkuruoti eksporto rinkose. Todėl Lietuvai būtina skatinti investicijas į technologijas, gamybos modernizavimą ir produktyvumą. Tai yra ilgalaikis pagrindas tiek didesniems atlyginimams, tiek augančioms valstybės pajamoms“, – sako Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
LPK primena, kad viena iš produktyvumą skatinančių priemonių galėtų būti lengvatinis pelno mokesčio tarifas reinvestuojamam pelnui, nukreipiamam į gamybos įrenginius, programinę įrangą ir technologinį atsinaujinimą.
Konfederacija ragina Vyriausybę TVF rekomendacijas įvertinti rengiant galutinius 2027–2029 m. biudžeto sprendimus ir pateikti aiškų vidutinės trukmės veiksmų planą. Jame turi būti suderinti trys tikslai: tvarūs valstybės finansai, išmatuojamas viešųjų išlaidų efektyvumo didinimas ir investicijomis bei produktyvumu pagrįstas ekonomikos augimas.
