Europoje silpnėja investicijų perspektyvos. Ką tai reiškia Lietuvai?
Europos ekonomika išlieka atsparesnė, nei tikėtasi, tačiau gerėjantys verslo nuotaikų rodikliai dar nevirsta stipresnėmis investicijų perspektyvomis. „BusinessEurope“, kurios narė yra Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), naujausioje ekonomikos apžvalgoje padidino šių metų ES ekonomikos augimo prognozę, bet sumažino numatomą investicijų augimą. LPK ekonomistė dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje svarbu vertinti, kiek bendrą investicijų plėtrą palaiko viešojo sektoriaus projektai ir kiek stiprėja privačių įmonių investicijos.
Lapkričio 12 d. paskelbtoje „BusinessEurope Economic Outlook Autumn 2026“ apžvalgoje prognozuojama, kad Europos Sąjungos ekonomika šiemet augs 1,4 proc. – 0,2 procentinio punkto sparčiau, nei tikėtasi pavasarį. Euro zonos augimo prognozė taip pat padidinta nuo 1 iki 1,2 proc. Tokie patys augimo tempai numatomi ir 2027 metais.
Tačiau investicijų perspektyvos pasikeitė priešinga kryptimi. Pavasarį „BusinessEurope“ prognozavo, kad investicijos ES šiemet augs 2,8 proc., dabar – 2 proc. Euro zonoje prognozė sumažinta nuo 2,4 iki 1,7 proc. Taigi numatomas investicijų augimo tempas ES yra beveik 29 proc. mažesnis, nei prognozuota pavasarį.
Geresnis pramonės vertinimas dar negarantuoja spartesnių investicijų
Pasak LPK ekonomistės, skirtumas tarp gerėjančio dabartinės padėties vertinimo ir silpnėjančių investicijų perspektyvų matomas nacionalinių verslo federacijų apklausoje.
„Pavasarį net 62,5 proc. „BusinessEurope“ apklausoje dalyvavusių nacionalinių verslo federacijų pramonės padėtį vertino neigiamai. Rudenį tokių liko 33 proc. Teigiamai vertinančių dalis išaugo nuo 12,5 iki 26,7 proc. Vadinasi, verslo organizacijų vertinimu, dabartinė pramonės padėtis gerėja, tačiau tai dar nevirsta stipresne bendra investicijų prognoze“, – pažymi dr. Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Investicinius sprendimus apsunkina neapibrėžtumas dėl energijos kainų ir griežtėjančios finansavimo sąlygos. „BusinessEurope“ vertinimu, trumpalaikis ekonomikos atsparumas savaime neišsprendžia ilgalaikio investicijų trūkumo, ribojančio Europos našumo ir konkurencingumo augimą.
Infliacija ir energijos kainos išlieka spaudimo šaltiniu
„BusinessEurope“ šių metų ES infliacijos prognozę padidino nuo 2,8 iki 3 proc., o euro zonos – nuo 2,8 iki 3,1 proc. Beveik pusė – 46,7 proc. – apklausoje dalyvavusių federacijų nurodo labai nerimaujančios dėl infliacijos, palyginti su maždaug 40 proc. pavasarį.
Organizacija ragina skubiai imtis energijos kainas mažinančių priemonių. Nacionalinės pagalbos priemonės turėtų būti laikinos ir tikslinės, išsaugant bendrosios rinkos vientisumą. Tarp siūlomų veiksmų – mažinti mokesčius, rinkliavas ir tinklų tarifus, kurie sudaro apie trečdalį pramonės įmonių elektros sąskaitos.
Lietuvai svarbu stiprinti privačias investicijas
Lietuvoje prognozuojamas spartesnis investicijų augimas, tačiau, pasak LPK ekonomistės, vertinant šiuos rodiklius būtina atsižvelgti į jų struktūrą.
„Lietuvos bankas rugsėjį prognozavo 8,2 proc. investicijų augimą 2026 m. ir 5,7 proc. – 2027 m. Tačiau reikšmingą jų plėtros dalį turėtų palaikyti viešojo sektoriaus projektai, įskaitant gynybą, infrastruktūrą ir ES fondų lėšas. Todėl spartus bendras investicijų augimas dar neparodo, kiek stiprėja privačių įmonių investicijos“, – pabrėžia dr. Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
LPK vertinimu, šios tendencijos rodo, kaip svarbu užtikrinti sąlygas įmonėms investuoti į gamybos modernizavimą, technologijas ir našumą. Prognozuojama mokestinė aplinka, konkurencingos energijos kainos ir prieinamas finansavimas yra būtinos prielaidos ilgalaikiams investiciniams sprendimams, nuo kurių priklauso Lietuvos ekonomikos augimas ir būsimos valstybės pajamos.
