LPK atnaujino Pramonės lūkesčių indekso metodiką: spalį pramonės lūkesčiai išliko stabilūs
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) skaičiuojamas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) spalį siekė 46,66 punkto ir, palyginti su rugsėju, beveik nepakito (rugsėjo reikšmė – 46,51 punkto). Šios reikšmės apskaičiuotos pagal atnaujintą PLI metodiką. Atsižvelgdama į pasikeitusią pasaulio ekonominę ir geopolitinę aplinką bei pramonės veiklos tendencijas, LPK peržiūrėjo indekso komponentų struktūrą ir jų svorius, papildomai įvertino sezoniškumo įtaką.
Pagal naująją metodiką aukščiausią šių metų reikšmę – 48,50 punkto – PLI pasiekė sausį, o vėliau palaipsniui mažėjo iki 45,41 punkto rugpjūtį. Rugsėjį indeksas pakilo iki 46,51 punkto, o spalį išliko panašiame lygyje – 46,66 punkto. Tai vis dar 1,84 punkto mažiau nei sausį. Visos šių metų PLI reikšmės pagal naująją metodiką yra žemiau neutralios 50 punktų ribos.
„Spalio rezultatas rodo, kad pramonės lūkesčiai neblogėja, tačiau apie atsigavimą kalbėti dar per anksti. Indeksas visus šiuos metus laikosi žemiau neutralios ribos, o įmonių vertinimai dėl paklausos išlieka prasti. Todėl valstybės sprendimai, priimami rengiant ateinančių metų biudžetą, turi mažinti neapibrėžtumą verslui ir skatinti investicijas į produktyvumą bei konkurencingumą“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Spalį sektorių vaizdas išsiskyrė: lūkesčiai pagerėjo keturiuose iš dešimties stebimų sektorių, o šešiuose – pablogėjo. 50 punktų ribą viršijo du sektoriai. Aukščiausias PLI ir toliau fiksuojamas kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje – 56,87 punkto, nors šiame sektoriuje indeksas mažėja jau trečią mėnesį iš eilės (per spalį – 2,30 punkto) ir yra žemiausias nuo 2025 m. gruodžio. Neutralią ribą pirmą kartą šiais metais peržengė kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba – jos PLI antrą mėnesį iš eilės didėjo, 1,94 punkto iki 50,72 punkto, ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2025 m. gegužės. Labiausiai spalį pagerėjo maisto pramonės lūkesčiai: maisto produktų gamybos PLI padidėjo 3,48 punkto iki 48,51 punkto – tai antras pagerėjimas iš eilės ir aukščiausia šio sektoriaus reikšmė nuo gegužės. Baldų gamybos PLI pakilo 0,88 punkto iki 48,27 punkto, medienos gaminių gamybos – 0,43 punkto iki 46,03 punkto.
Kita vertus, ryškiausias spalio neigiamas pokytis fiksuotas metalo gaminių gamyboje: šio sektoriaus PLI sumažėjo 6,14 punkto – nuo 53,28 iki 47,14 punkto – ir nukrito žemiau 50 punktų ribos. Tai žemiausia sektoriaus reikšmė 2026 m. Drabužių siuvimo PLI sumažėjo 2,42 punkto iki 40,34 punkto, tekstilės gaminių gamybos – 2,19 punkto iki 40,08 punkto. Guminių ir plastikinių gaminių gamybos PLI po trijų pagerėjimų iš eilės sumažėjo 0,76 punkto iki 48,25 punkto. Chemikalų ir chemijos produktų gamybos PLI sumažėjo 1,51 punkto iki 33,51 punkto – šios šakos lūkesčiai ir toliau išlieka prasčiausi visoje grupėje.
LPK ekonomistės Živilės Simonaitytės-Vasiliauskienės teigimu, spalio indekso stabilumą reikia vertinti atsargiai, nes jo nelėmė paklausos atsigavimas. Spalį gaminamos produkcijos paklausos vertinimai nepakito ir išlieka prasti, gamybos prognozės sumažėjo, nors ir mažiau, nei įprasta šiuo metų laiku, o įmonių užimtumo prognozės šiek tiek pagerėjo. „Spalį matome, kad pramonės lūkesčiai laikosi stabiliai, tačiau ne dėl augančių užsakymų – paklausa vis dar neatsigavo. Teigiama, kad pagerėjo maisto pramonės lūkesčiai, tačiau smukęs metalo gaminių gamybos indeksas ir silpnėjantys tekstilės bei drabužių sektorių lūkesčiai rodo, kad pramonės situacija išlieka nevienoda ir trapi“, – sako Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Artimiausiais mėnesiais svarbiausia bus matyti, ar prie stabilizavusių lūkesčių prisidės ir geresni paklausos vertinimai. „Lietuvos pramonė yra stipriai priklausoma nuo eksporto, todėl tvaresniam atsigavimui reikės aiškesnių pagrindinių Europos rinkų, ypač Vokietijos pramonės, atsigavimo ženklų. Kartu vis svarbesnis tampa Lietuvos įmonių gebėjimas konkuruoti ne kaina, o produktyvumu, technologijomis ir didesne kuriama pridėtine verte. Būtent todėl investicijų dinamika artimiausiu laikotarpiu bus ne mažiau svarbi nei eksporto paklausos pokyčiai“, – teigia Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
LPK vertinimu, spalio rezultatas rodo, kad nuo metų pradžios trukęs pramonės lūkesčių silpnėjimas sustojo ir indeksas stabilizavosi ties 46–47 punktų lygiu, tačiau aiškaus atsigavimo dar nematyti – PLI išlieka žemiau neutralios 50 punktų ribos. Indeksas yra aukštesnis nei prieš metus, tačiau žemesnis nei metų pradžioje. Tolesnę lūkesčių kryptį lems pagrindinių eksporto rinkų būklė, Europos pramonės ir investicijų ciklas, geopolitinis neapibrėžtumas bei Lietuvos įmonių konkurencingumo raida.
Kas pasikeitė skaičiuojant PLI
PLI ir toliau skaičiuojamas remiantis Valstybės duomenų agentūros (VDA) mėnesinio pramonės verslo tendencijų tyrimo duomenimis. Atnaujinta metodika geriau atspindi dabartinę pramonės situaciją ir leidžia tiksliau įvertinti pramonės nuotaikų tendencijas, atskiriant jas nuo įprastų sezoninių svyravimų. Indekso skalė nesikeičia – 50 punktų išlieka neutralia riba.
Kad būtų aiškiai matyti metodikos pakeitimo poveikis, LPK pateikia PLI reikšmes pagal abi metodikas. Pagal senąją metodiką rugsėjo PLI siekė 47,65 punkto (tokia reikšmė buvo paskelbta praėjusį mėnesį), o spalio – 46,83 punkto, t. y. 0,82 punkto mažiau. Pagal naująją metodiką rugsėjo reikšmė perskaičiuota ir siekia 46,51 punkto, o spalio – 46,66 punkto. Taigi pagal senąją metodiką spalį indeksas sumažėjo, o pagal naująją – išliko praktiškai to paties lygio. Skirtumą daugiausia lemia sezoniškumo įvertinimas: rudenį įmonių gamybos prognozės paprastai prastėja, todėl naujoji metodika spalio prognozių sumažėjimą vertina kaip įprastą sezoninį svyravimą, o ne lūkesčių blogėjimą. Pagal naująją metodiką perskaičiuotos ir ankstesnių mėnesių bei sektorių reikšmės, todėl jos skiriasi nuo anksčiau skelbtų. Toliau pateikiami tik naujosios metodikos rezultatai.
„Pasaulio ekonominė ir geopolitinė aplinka per pastaruosius metus smarkiai pasikeitė, todėl atnaujinome ir pramonės lūkesčių matavimą – kad PLI tiksliau atspindėtų realią įmonių situaciją ir būtų patikimas signalas tiek verslui, tiek sprendimų priėmėjams“, – teigia V. Janulevičius.
